- Klausydamiesi Roberto Schumanno muzikos, kai ją atlieka A.Wolf, girdime romantizmui būdingą vidinį susiskaidymą, neapleidžiantį ir nūdienos žmogaus. Ką tuo metu jaučiate? - pasiteiravau A.Wolf.
- Vidinis susiskaidymas išties neatsiejamas nuo nūdienos žmogaus. Mus kasdien užgriūva informacijos lavina, kas akimirką atsiveria daugybė galimybių, darosi be galo sunku surasti tau skirtąjį kelią. R.Schumanno muzika taip pat skleidžia nerimastingumą. Tačiau iš jo muzikos sklinda ir kas kita: susimąstymas, įsigilinimas į save, romantizmui būdingas svajingumas. Man rodos, šiandieniniame skubriame gyvenime be galo svarbu susikurti tokias ramybės oazes.
- Jums, dar mažai mergaitei, dėstė garsūs fortepijono meistrai, tapote daugelio tarptautinių muzikinių konkursų nugalėtoja, būdama šešiolikos jau grojote su Vienos filharmonijos orkestru. Klausytojai sako „vunderkindas“. Kokių dar turėtumėte siekių ir svajonių?
- Žodis „vunderkindas“ sukelia keblumų – dažniausiai taip vadinami žmonės, nuo pat vaikystės atsidėję vienintelei veiklai, aukojantys kitus malonumus, beje, ne visuomet savo noru. Mano tėvams buvo svarbu, kad mano veikla būtų kuo įvairiapusiškesnė ir kad nesustočiau pernelyg anksti.
Tačiau būtent toks požiūris mane padrąsino ir sustiprino troškimą gyvenimą skirti muzikai. Mano troškimai? Turiu ilgiausią sąršą muzikos kūrinių, kuriuos norėtųsi pagroti. Tarp jų – Franzo Schuberto ir R.Schumanno dainų ciklai, keletas solo partijų ir be galo, be krašto daug kamerinės muzikos kūrinių. Norėčiau sau palinkėti nuolatos tobulėti ir turėti galimybę patirti išskirtinių išgyvenimų, sukeltų muzikos ir žmonių.
- Kokios jūsų laimingiausios akimirkos?
- Jaučiuosi be galo laiminga, kai galiu mėgautis akimirka užsimiršdama, pamesdama laiko ir vietos nuovoką. Tarkime, panirdama į pokalbį su draugais ar į šokį – be galo mėgstu šokti salsą. Tačiau tokie momentai, savaime aišku, mane dažniausiai užklumpa muzikoje. Be galo gera, kai be žodžių supranti savo kamerinės muzikos kolegą, su kuriuo iš pirmo karto puikiai pavyksta pagroti naują kūrinį.
- Kartais teigiama, kad menininku be kančios netampama. Ar ir jūs manote, kad menas kyla iš kančios?
- Mano nuomone, kenčiantis menininkas – tai kiek romantiškas stereotipas. Žinoma, menininkams tenka kentėti, tačiau visiems žmonėms tenka kančios! Manau, kad menininkai turi sugebėti jausti begalinį džiaugsmą. Galbūt menininkas skiriasi nuo eilinio mirtingojo savo išskirtiniu jautrumu, gebėjimu stipriau pajusti visą jausmų skalę, tuos jausmus ištobulinti ir skleisti. Kad ir koks būtų meno kūrinys – paveikslas, eilėraštis ar muzikos kūrinys, mus jaudina iš ten sklindančios emocijos.
- Kokį muzikos kūrinį atliekate mieliausiai?
- Mano mylimiausių muzikos kūrinių e galo daug! Širdžiai mieliausias turbūt Wolfgangas Amadeus Mozartas, tačiau F.Schuberto ir R.Schumanno kūriniai taip pat! Paprastai mieliausias tas, kurį tuo metu atlieku.
- Kuo išskirtinis šiuolaikinis vokiečių romantinės muzikos klausytojas?
- Muzikos suvokimas yra įvairiapusis ir individualus, žmonės šiuo atžvilgiu skiriasi. Tie, kurie nūdien lankosi klasikinės muzikos koncertuose, yra klausytojai, pasirengę muzikai skirti pagarbiai daug laiko. Sakyčiau, tai žmonės, kurių netenkina paviršutiniškos konformistinės pramogos. Tai tie, kurie ieško gilesnių išgyvenimų.
- Ar prieš pasirodymus turite ritualą?
- Ne, tiesą sakant, ne. Dažniausiai koncerto diena būna chaotiška, aš nieko nesuspėju ir iki paskutiniosios minutės repetuoju. Mano partneriai muzikantai dėl to nepritariamai purto galvas. Beje, geriu beprotiškus kolos kiekius ir užsikandu tamsiuoju šokoladu. Po koncerto Vilniuje lapkričio 6 d. su draugais būtinai nueisime pašokti salsos.
Pianistės A.Wolf koncertas „Vokiečių romantikai“. Lapkričio 6 d. 19 val. Vilniaus rotušė.
