J. Karski (1914-2000) buvo diplomatas, istorikas, teisininkas, Vašingtono Džordžtauno universiteto profesorius, okupacijos metais – Pogrindinės Lenkijos valstybės emisaras.
1942-ųjų spalį Lenkijos emigracinės vyriausybės atstovybės šalyje pavedimu jis susitiko su žydų pogrindžio veikėjais. Šie paprašė perduoti sąjungininkams raportą apie masinį žydų naikinimą ir paraginti gelbėti žydų tautos likučius Europoje. Slapta įvestas į Varšuvos getą bei į Vokietijos nacių tranzito stovyklą Liublino Izbicoje netoli Belžeco, J.Karski savo akimis pamatė, kaip siaubingai ten elgtasi su žmonėmis. Savo įspūdžius jis papasakojo Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrui Anthony Edenui ir JAV prezidentui Franklinui D. Rooseveltui bei kitiems svarbiems Vakarų politikams. Pasaulis nepatikėjo jo liudijimais.
„Aš nesakiau, kad tas jaunuolis meluoja. Sakiau, kad negaliu patikėti tuo, ką jis kalba. Tai ne tas pats“, – aiškino JAV Aukščiausiojo teismo teisėjas Felixas Frankfurteris.
1982-aisiais Jeruzalės Yad Vashem institutas suteikė Karskiui titulą „Pasaulio tautų teisuolis“. 1995 metais Lenkijos prezidentas Lech Wałęsa Janui Karskiui įteikė Baltojo erelio ordiną, o 2012 metų gegužės 29 d. JAV prezidentas Barackas Obama apdovanojo jį (po mirties) prezidentiniu Laisvės medaliu, aukščiausiu JAV civiliniu apdovanojimu.
Parodos „Jan Karski. Laisvės žmogus“ atidarymas ir „Rzeszów Klezmer Band“ koncertas Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre Vilniuje – lapkričio 13 d. 17 val.
