Pjesė „Biografija: vaidinimas“ paremta dviejų to paties
autoriaus pjesių koliažu (1969 metų ir 1984 metų), kuriame keliamas
likimo, kurio neįmanoma išvengti, klausimas, apmąstomos žmogaus
pasirinkimo galimybių ribos ir utopinis individo troškimas pakeisti
savo gyvenimo biografiją.
Spektaklio kūrėjai – režisierius Gintaras Varnas, scenografas
Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė,
kompozitorius Vidmantas Bartulis, video menininkas Mikas Žukauskas,
aktoriai – Dainius Svobonas, Sigitas Šidlauskas, Eglė Špokaitė,
Vilija Grigaitytė, Gintaras Adomaitis, Eglė Grigaliūnaitė, Edgaras
Žemaitis.
Po kelerių metų pertraukos į Nacionalinio Kauno dramos teatro
sceną vėl sugrįžęs režisierius G.Varnas neatsitiktinai pasirinko
šveicarų „intelektualiosios pokario bangos atstovo“, dramaturgo,
rašytojo M.Frischo pjesę. Jis teigia, kad „Lietuvos teatro scenas
užtvindė socialinis teatras. Aš noriu priminti egzistencinį teatrą.
Manau, kad turi būti atsvara visuomeniškai aktyviam teatrui. Tai
mano vidinis maištas prieš socialinio teatro madą.“
Anot teatro atstovės Jolantos Garnytės-Jadkauskienės,
„Biografija: vaidinimas“ – tai kūrinys, kuriame svarstoma
siurrealistinė galimybė gyvenimą nugyventi tarsi spektaklį scenoje,
kai visada yra galimybė iš naujo suvaidinti tuos momentus, kurie
tau atrodo nesėkmingi. Šioje pjesėje bandoma išsiaiškinti, kas
nutiktų, jei drugelio efektas būtų įmanomas.
Kūrinyje esama ir
absurdo elementų, tad galima įžvelgti panašumų su F.Kafkos romanu
„Procesas“, kuriame asmeniniai žmogaus sprendimai iš tiesų tėra
iliuzija. Juk už nugaros visada stovi
Likimas/Dievas/Registratorius, ciniškai vertinantis individo
gyvenimą tarsi kaip dar vieną bylą Visatos teismų suvestinėje.