Pjesė „Biografija: vaidinimas“ paremta dviejų to paties autoriaus pjesių koliažu (1969 metų ir 1984 metų), kuriame keliamas likimo, kurio neįmanoma išvengti, klausimas, apmąstomos žmogaus pasirinkimo galimybių ribos ir utopinis individo troškimas pakeisti savo gyvenimo biografiją.
Spektaklio kūrėjai – režisierius Gintaras Varnas, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė, kompozitorius Vidmantas Bartulis, video menininkas Mikas Žukauskas, aktoriai – Dainius Svobonas, Sigitas Šidlauskas, Eglė Špokaitė, Vilija Grigaitytė, Gintaras Adomaitis, Eglė Grigaliūnaitė, Edgaras Žemaitis.
Po kelerių metų pertraukos į Nacionalinio Kauno dramos teatro sceną vėl sugrįžęs režisierius G.Varnas neatsitiktinai pasirinko šveicarų „intelektualiosios pokario bangos atstovo“, dramaturgo, rašytojo M.Frischo pjesę. Jis teigia, kad „Lietuvos teatro scenas užtvindė socialinis teatras. Aš noriu priminti egzistencinį teatrą. Manau, kad turi būti atsvara visuomeniškai aktyviam teatrui. Tai mano vidinis maištas prieš socialinio teatro madą.“
Anot teatro atstovės Jolantos Garnytės-Jadkauskienės, „Biografija: vaidinimas“ – tai kūrinys, kuriame svarstoma siurrealistinė galimybė gyvenimą nugyventi tarsi spektaklį scenoje, kai visada yra galimybė iš naujo suvaidinti tuos momentus, kurie tau atrodo nesėkmingi. Šioje pjesėje bandoma išsiaiškinti, kas nutiktų, jei drugelio efektas būtų įmanomas.
Kūrinyje esama ir absurdo elementų, tad galima įžvelgti panašumų su F.Kafkos romanu „Procesas“, kuriame asmeniniai žmogaus sprendimai iš tiesų tėra iliuzija. Juk už nugaros visada stovi Likimas/Dievas/Registratorius, ciniškai vertinantis individo gyvenimą tarsi kaip dar vieną bylą Visatos teismų suvestinėje.
