„Galbūt mažiau pastebimas darbas yra šiandieninio kultūros proceso fiksavimas. Kilnojamosios LRT televizijos stotys (KTS) stovi prie pagrindinių koncertų salių, kokybiškai įamžiname daug teatro, operos spektaklių, ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Viskas atgula į viešai prieinamus LRT archyvus. Tai yra mažiau pastebima, bet labai svarbi veikla, kurios reikšmė tik didės“, – sako A. Siaurusevičius.
– Kaip per 25 laisvės metus pasikeitė radijas ir televizija?
– Pasikeitė neatpažįstamai. Visų pirma tobulėjo technologijos. Prieš 25 metus Lietuvoje buvo vienintelė lietuviška televizija ir, galima sakyti, vienintelis radijas. O dabar jų – daug. Iš tiesų lyginti labai sunku. Žmones užplūdo informacijos srautas, o kartu – ir didžiulės pasirinkimo galimybės, kurių prieš 25 metus tikrai nebuvo.
– Jūsų nuomone, kaip augo LRT: tiek vertinant turinį, tiek žiūrovus ir klausytojus?
– Labiausiai augo apimtys: dabar turime keturis televizijos, tris radijo kanalus ir interneto portalą LRT.lt.
Turinys taip pat visai kitoks, nes yra kitos pasirinkimo galimybės. Anuomet nebuvo užsienio produkcijos, kurią dabar galime lengvai įsigyti. Mūsų žurnalistai važiuoja į užsienį, praneša naujienas iš įvykio vietos. Intensyvėja žinios – dabar jas rengiame ir transliuojame po keliskart per dieną, o prieš tai vienintelė žinių laida buvo „Panorama“.
Tačiau Lietuva nėra išimtis. Per 25 metus visame pasaulyje įvyko technologijų revoliucija, kuri prisidėjo prie itin svarbių pokyčių. Džiaugiuosi, kad Lietuvą visi šie procesai pasiekė jai jau būnant laisvai.
– Kokiais LRT projektais labiausiai didžiuojatės?
– Labai daug galima išvardinti, bet išskirčiau projektą „Triumfo arka“, laidą „Laba diena, Lietuva“ (dėl naujųjų technologijų galime transliuoti tiesiogiai iš bet kurios šalies vietos, kaip dažnai darome). Anksčiau tai buvo tik radijo privalumas – kad buvo galima į bet kurią vietą paskambinti. Taip pat norėčiau išskirti radijo laidą „60 minučių“, iš pagrindų atnaujintą naujienų portalą LRT.lt.
– Bėgant metams, keičiasi aplinkybės, iššūkiai, su kuriais tenka susidurti. Kokie yra pagrindiniai šiandieniniai LRT iššūkiai?
– Svarbiausias mūsų uždavinys buvo ir yra būti alternatyva masinei produkcijai, bet išsaugoti žiūrovą. Taigi tarp tokių, atrodo, priešingų dalykų reikia visą laiką gyventi, „nenusipiginti“. Tai pavyksta padaryti naudojant visus LRT kanalus. Antai LRT LITUANICA televizija prieš 20 metų atrodė kaip stebuklas, o dabar mus pasiekia žiūrovų laiškai iš įvairių pasaulio šalių, kuriose gyvena lietuviai.
Galbūt mažiau pastebimas darbas yra šiandieninio kultūros proceso fiksavimas. Kilnojamosios LRT televizijos stotys (KTS) stovi prie pagrindinių koncertų salių, kokybiškai įamžiname daug teatro, operos spektaklių – ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Viskas atgula į viešai prieinamus LRT archyvus. Tai yra mažiau pastebima, bet labai svarbi veikla, kurios reikšmė tik didės. Kai reikės ieškoti praeities, ją rasite LRT archyvuose.
Tačiau pagrindiniai dalykai, už ką mus labiausiai vertina, kaip rodo apklausos, yra patikimumas ir objektyvumas.
– Ar LRT žiūrovai, klausytojai ir skaitytojai, Jūsų nuomone, labiau vertina objektyvumą?
– Visada vertino. Ypač kai vyksta kas nors svarbaus ar sukrečiančio. Žmonės visada ateina pas mus. Naujausi įvykiai Ukrainoje tai labai aiškiai parodė.
