Konkursinių parodų ciklu, sumanytu ir pradėtu 2005 metais Vilniuje, siekta išsaugoti vertingiausius tradicinės lietuvių liaudies dailės bruožus šiandienos kultūroje, paskatinti visų dailės šakų kūrėjus dažniau ieškoti įkvėpimo senosiose tradicijose, drąsiai, savaip jas interpretuoti ir kurti. Šis sumanymas davė gražių vaisių – Lietuvoje netrūksta talentingų meistrų, metai po metų pristatančių įspūdingas savo kūrinių kolekcijas.
Pastaraisiais metais ypač suklestėjo paprotinės liaudies dailės šakos: margučiai, sodai, Užgavėnių kaukės. Na, o tradicinė liaudies skulptūra ir kaip integrali kryždirbystės paminklų dalis, ir pati savaime visada buvo mūsų šalies pasididžiavimas. Nenuostabu, kad beveik visose „Aukso vainiko“ parodose būtent ji labiausiai traukė akis – nemažas skulptorių būrys nuolat varžėsi tarpusavyje, tad vertintojams kartais būdavo ypač sunku nuspręsti, kuris tais metais bus vainikuotas.
Kasmet apie 500 tautodailininkų parodo savo kūrinių kolekcijas visuomenei. Geriausi jų, įveikę savivaldybių ir regioninius turus, pasirodo respublikinėje Lietuvos liaudies kultūros centro rengiamoje parodoje kaskart vis kitoje Lietuvos vietoje. Šiais metais jubiliejinė, dešimtmetį skaičiuojanti, liaudies meno paroda „Aukso vainikas“ vėl grįžo į Vilnių.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyksiančioje parodoje bus galima pamatyti kryždirbių drožtų kryžių, stogastulpių, koplytstulpių, koplytėlių ir kitų tradicinių paminklų, vaizdinės liaudies dailės meistrų skulptūrų, karpinių, tapybos ir grafikos darbų bei puikių taikomosios liaudies dailės kūrinių – tekstilės, keramikos, kalvystės, juvelyrikos, medžio ir paprotinės dailės dirbinių. Dešimtmečio proga nuspręsta kartu eksponuoti ir ankstesnių metų „Aukso vainiko“ laimėtojų kūrybą.
