Nuo 20 val. Mažojo teatro fojė vyksiančiame nemokamame, neformaliame poezijos vakare gražiausią pasaulio meilės lyriką skaitys Mažojo teatro aktoriai. Poezijos vakaro programą suformuoti padėjo leidyklos „Tyto alba“ nauja knyga – „Skiriama M.“ Įspūdingos pasaulio lyrikos rinktinės sudarytojas Kornelijus Platelis knygoje sutalpino įvairių laikų eilėraščius apie meilę – nuo seniausių tekstų iki XX amžiaus pradžios poezijos.
„Nors pati meilė sena kaip pasaulis, nelyginant kosminė jėga, slypinti žmonėse, skatinanti veistis ir daugintis, griauti ir kurti, kariauti ir linksmintis, žudyti ir puoselėti gyvybę, meilės poezija pradeda rastis tik kultūrose, kuriose asmens individualumas aiškiai suvokiamas ir gentinė bendruomenė jau yra tapusi visuomene. Štai ir seniausios Egipto lyrikos dėmesio centre – žmogus ir jo meilės ar geismo objektas, asmeniniai išgyvenimai, keliantys į palaimos aukštybes ar bloškiantys į nusiminimo gelmes“, – sakė K.Platelis.
Tą patį vasario 14 d. vakarą 18 val. 30 min. Mažasis teatras kviečia atsisveikinti su 5 metus repertuare gyvavusiu režisieriaus Artūro Areimos spektakliu „Freken Julija“. Paskutinį kartą Mažajame teatre rodomas spektaklis „Freken Julija“ nepalieka abejingų dėl savo aštrios ir visada aktualios problematikos. Kodėl vyras ir moteris lyg dvi stichijos? Kokios tai būtybės? Kodėl jie taip skiriasi vienas nuo kito, ar jie iš tikrųjų tokie skirtingi? Kokia tų skirtumų priežastis ir dvasinė prigimtis? Tiksliausi atsakymai į šiuos klausimus slypi didžiuosiuose literatūros ir teatro meno kūriniuose.
Nors „Freken Julija“ – A.Strindbergo pjesė apie vyro ir moters prigimtį – parašyta 1888 metais, jos aktualumas nė kiek neišblėsęs, gal net priešingai. „Freken Julija“ dažnai statoma visame pasaulyje, sutraukia pilnas sales žiūrovų.
„Man strindbergiškasis natūralizmas yra savitas žmogaus suvokimas. „Freken Julijoje“ A.Strindbergas apnuogina dviejų žmonių – vyro ir moters – paslėptas dvasios gelmes. Įprasta manyti, kad vyras ir moteris – dvi skirtingos stichijos – susiliedamos gali suformuoti visumą. Bet ar tikrai? Kai moteris vilioja vyrą, ji pasitelkia daugybę kaukių, o vyras, siekdamas įminti jos paslaptį, tas kaukes stengiasi nuplėšti. Kas slypi po tomis moters kaukėmis, mes ir stengiamės išsiaiškinti“, – savo kūrybinį sumanymą atskleidė spektaklio režisierius A.Areima.
Freken Juliją vaidinanti Valda Bičkutė, kurios iniciatyva, beje, ir atsirado šis spektaklis, sako šį darbą vertinanti kaip kūrybinį iššūkį, nes jai freken Julija – paslaptis.
„Vaidinti personažą, visiškai nepanašų į save, kita vertus, yra net lengviau. Atstumas padeda geriau suvokti. O pačioje pjesėje man įdomi ne tik meilės, bet ir neapykantos tema, kaip toji neapykanta persiduoda iš kartos į kartą, kaip ji susargdina žmones. Julija gimė prieš savo motinos norą, todėl ji neranda vietos šitam pasauly. Atsikratyti ją slegiančios neapykantos, apsivalyti ji gali tik atsikračiusi savęs pačios, savo kūno. Tada ateina tikrasis apsivalymas, o kartu baigiasi ir giminės istorija“, – teigė aktorė.
