46 metų kultūros vadybininkė O.Abromavičiūtė pastaruosius kelerius metus visą energiją skiria klumpių tradicijai gimtinėje gaivinti.
Vilniuje įsteigtos viešosios įstaigos „Kultūros artelė“ vadovė klumpėmis susižavėjo apsigyvenusi Olandijoje. Mat olandams šis medinis apavas – toks pat mielas, kaip lietuviams - kroksai.
Nori pakeisti požiūrį
Pasak O.Abromavičiūtės, klumpaičių galima rasti kone kiekvienos olandų šeimos sandėliuke ar prieškambaryje. Jomis kaukšima į parduotuvę, po sodus ar darželius.
„Ir aš turiu klumpes, – prisipažino moteris. – Tai patogus, ekologiškas apavas. Malonu liesti jų švelnų paviršių, smagu jomis avint ravėti darželį, o žiemą – šilta bristi per sniegą“.
Moteris apgailestavo, kad klumpių nešiojimo tradicija Lietuvoje nepelnytai numarinta. Tautiečiams jos nuo seno – vargo ir skurdo simbolis. Toks požiūris diegiamas nuo mokyklos suolo.
„Turėti tokį tautinį atributą – kiekvieno Lietuvos patrioto garbės reikalas“, – įsitikinusi O.Abromavičiūtė.
Socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtoje svetainėje „ArtBaltica: klumpės“ ji propaguoja mūsų protėvių nešiotą apavą, priima užsakymus drožti klumpes.
Muziką iškeitė į drožybą
O.Abromavičiūtės ryžtas prikelti senąją tradiciją tik sustiprėjo įsitikinus, kad klumpių rinka Lietuvoje tuščia. Jai pavyko surasti tik vieną lietuvį klumpių meistrą – alytiškį Praną Dikšą, kuriam jau gerokai per 80 metų.
Nebuvo nė vienos klumpių poros ir paskutinėje didžiojoje šalies tautodailininkų parodoje.
Vadybos ir chorvedybos specialisto diplomus turinti moteris, buvusi sostinės choro „Jauna muzika“ dainininkė pati įsigijo instrumentų ir ėmė mokytis medžio drožybos amato. Kartu ji Lietuvos archyvuose tyrinėjo klumpių dekoravimo tradicijas ir lietuviškus ornamentus.
Negana to, vilnietei pavyko įkalbėti olandų meistrą imtis lietuviškų klumpių gamybos.
„Tai buvo didelis iššūkis. Skobti klumpes - kantrybės ir kruopštumo reikalingas darbas. Medžio drožėjai nelinkę apsikrauti tokiais užsakymais“, – pripažino Odetė.
Vis dėlto vienas iš penkių kalbintų meistrų neatsispyrė jos entuziazmui.
Olando išskobtas lietuviškų klumpių modelis, pasak Odetės, sužavėjo ir alytiškį meistrą. Mat lietuviai dažniausiai gamina klumpes iš liepų, o olandai – iš lengvesnės tuopų medienos, be to, pritaiko jas prie žmogaus pado kaip ortopedinį apavą.
Išoriškai klumpės skiriasi užkulniu: vandeningoms vietovėms skirtos olandiškos klumpės yra ir aukštesnės už lietuviškas.
Išvyko ieškoti sėkmės
Kaip vertinamas klumpių projektas Lietuvoje? O.Abromavičiūtė prisipažino dar ieškanti bendraminčių gimtinėje, nors jau ne kartą nusivylė tautiečiais. Veiklą į Olandiją ji perkėlė dėl to, kad gimtinėje nesulaukdavo paramos savo projektams.
„Ne vienus metus daužiau galva sieną, teikiau idėjas ir paraiškas konkursams, beldžiausi kur įmanoma – durys buvo uždarytos“, – guodėsi moteris.
Jos nuomone, olandai labiau vertina profesionalumą ir darbštumą, o ne tai, su kuo draugauji ar giminiuojiesi, kaip Lietuvoje.
Olandas buvo ir O.Abramavičiūtės įkurtos „Kultūros artelės“ pagrindinis mecenatas bei partneris. Drauge jie parengė pirmąją kultūrinio turizmo po Lietuvą programą užsieniečiams, įkūrė „Kultūros artelės“ antrinį fondą „smARTroots“ Olandijoje. Tačiau pirmasis Fondo pristatymas atostogų mugėje Utrechte prieš trejus metus sutapo su lemtinga partnerio liga: Lietuvą savo antrąja tėvyne vadinusio, čia kurį laiką dirbusio sveikatos apsaugos sistemos eksperto Adriaano Korverio jau nėra tarp gyvųjų.
„Likau tarp dangaus ir žemės. Tada mano gyvenime ir atsirado klumpės“, – prisiminė vilnietė.
Tragedija ją privertė suktis dar sumaniau. Netrukus fondas „smARTroots“ buvo pakviestas dalyvauti Europos Tarybos programoje „Grundtvig“, skirtoje padėti imigrantams įsitvirtinti užsienyje per menus, rankdarbius ir amatus. Edukaciniuose užsiėmuose Odetės iniciatyva užsienio lietuviai mokėsi ir dekoruoti klumpes.
Klumpėmis galima groti
„Mano įdirbis jau duoda vaisių“, – džiaugėsi klumpių populiarėjimu Lietuvoje O. Abromavičiūtė.
Per 200 vyrų, moterų ir jaunimo Lietuvos dainų šventėje šoko jos iniciatyva pagamintomis lietuviškomis klumpėmis.
Į sceną vieną dieną gali įkaukšėti ir sostinės instrumentinio ansamblio „Regnum musicale“ merginos, gavusios klumpes dovanų po gastrolių Olandijoje.
O vilnietį perkusininką Saulių Auglį moteris paskatino sukurti iš klumpių išskirtinį lietuvišką muzikos instrumentą. Mat prieš 30 metų medinukėmis jau bandė groti jo kolega Vladimiras Tarasovas.
Klumpės skverbiasi ir į lietuvių buitį. Odetė gauna vis daugiau individualių užsakymų iš Lietuvos.
Pasak jos, patyrę Olandijos klumpdirbiai mielai pamokytų mūsų tautiečius ir pasigaminti klumpes, o ji pati jau kalbina būsimus lietuvių dizainerius bei medžio drožėjus tęsti klumpių dekoravimo tradicijas.
Atrodo, kitąmet klumpių Kaziuko mugėje tikrai bus!
