Bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros atašė užsienyje bei Užsienio reikalų ministerija, buvo rekomenduojami bei koordinuojami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-osioms metinėms skirti šventiniai renginiai – į koncertus, parodas, konferencijas, filmų peržiūras kvietė Lietuvos diplomatinės atstovybės Airijoje, Armėnijoje, Austrijoje, Čekijoje, Estijoje, Gruzijoje, Indijoje, Italijoje, Izraelyje, Japonijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kinijoje, Kroatijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Meksikoje, Moldovoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Vokietijoje.
Pasak kultūros ministro Šarūno Biručio, Lietuvos kultūros institutas – tai ambicingas projektas siekiant sudominti užsienio valstybes Lietuvos kultūra, bendradarbiauti su Lietuvos kultūros įstaigomis ir kūrėjais formuojant kultūros programų turinį ir koordinuojant jų įgyvendinimą.
„Lietuvos kultūros instituto idėja suteikia pagrindą profesionaliai plėsti Lietuvos kultūros sklaidą, skatinti kultūros mainus, didinti Lietuvos kultūros ir kūrybinių sektorių tarptautiškumą. Lietuvos kultūros ekonomika perspektyvi, kūrybiniai procesai šalyje generuoja apie 5 proc. BVP, beveik 5 proc. sudaro kūrybos eksportas, tad turime nuolatos skatinti tikrą mūsų kultūros ir kūrybinių sektorių eksportą bei pasinaudodami šios veiklos rezultatais didinti Lietuvos matomumą. Tai šiandien kaip niekad svarbu“, – sakė Š.Birutis.
Lietuvos kultūros institutas, bendradarbiaudamas su kultūros organizacijomis, kultūros atašė, Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis bei kitomis institucijomis, vykdys kompleksines Lietuvos meno sklaidos programas užsienyje, orientuotas į konkrečių šalių rinkas, skatins tarptautinio bendradarbiavimo projektus.
Pagrindinės Lietuvos kultūros eksporto kryptys Lietuvos kultūros institutui aiškios keleriems metams į priekį: šiemet koncentruojamasi į kaimyninę Lenkiją, kur rudenį Krokuvoje vyks Lietuvos kultūros sezonas. Lenkijos žiūrovams bus pristatomi keli muziejiniai projektai, šiuolaikinio meno, fotografijos parodos, muzikos, teatro ir literatūros renginiai. Kitąmet planuojamas vystomojo bendradarbiavimo projektas su Ukraina, į kurį bus siekiama įtraukti nevyriausybinį kultūros sektorių.
Šiemet Leipcigo knygų mugėje Lietuvos kultūros ministras Š.Birutis kartu su jos direktoriumi Oliveriu Zille paskelbė, jog 2017 m. Lietuva taps Leipcigo knygų mugės temine šalimi. Nuo praėjusių metų intensyviai ruošiamasi 2018 m. Londono knygų mugei, planuojama, kad Lietuva kartu su Latvija ir Estija taps mugės garbės viešnia. Pasak Lietuvos kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, LKI išnaudos svarbiausias progas pristatyti Lietuvą ir jos kultūrą, meno kūrėjus ir jų darbus užsienyje. „Tokių galimybių itin daug tarptautinėse knygų mugėse, ypač tose, kur organizuojamos kultūros programos, leidžiančios kitų šalių auditorijai susikurti asmeninį santykį su lietuviais menininkais, kultūros atstovais. Lietuvai yra neabejotinai svarbu dalyvauti tokio pobūdžio renginiuose, o turėti savo „kultūros salas" tokiose šalyse kaip Lenkija, Ukraina, Vokietija, Didžioji Britanija – didžiulis pasisekimas, galimybė kitų šalių gyventojams atrasti Lietuvą ne tik per turizmą ar reklamą, bet ir per literatūrą bei kultūrą“, – sakė A.Žilinskienė.
Pasak A. Žilinskienės, LKI rūpinsis ekspertų importu ir žinių apie Lietuvos kultūrą eksportu – sieks didinti Lietuvos meno kūrėjų žinomumą tarp užsienio ekspertų, kvies juos susipažinti su kultūros spektru atvykus į Lietuvą.
2014 metais Lietuvoje lankėsi 46 užsienio šalių kultūros profesionalai, šie vizitai 2015-2016 metais paskatino daugiau nei 20 konkrečių meno projektų bei publikacijų Lietuvos kultūros temomis. Tarp jų minėtini Lietuvos vaizduojamųjų menų pristatymas „Katzen“ menų centre (JAV), Filadelfijos fotografijos ir grafikos menų centre „Print Centre“ (JAV), Lietuvos šiuolaikinio šokio pristatymas Glazgo šiuolaikinio meno centre „Tramway“ (Jungtinė Karalystė), Lietuvos muzikų pristatymas St.Magnus festivalyje Škotijoje ar Lietuvos fotografijos parodos Greifsvaldo, Hamburgo ar Zingsto (Vokietija) galerijose.
Kita svarbi LKI programa – skatinti lietuvių literatūros vertimą į užsienio kalbas. 2014 metais Lietuvos kultūros institutas parėmė 20 lietuvių autorių knygų vertimus į užsienio kalbas. Parengti Kristinos Sabaliauskaitės, Alvydo Šlepiko ir Nijolės Miliauskaitės kūrybos vertimai į lenkų, Julijos Reklaitės ir Rūtos Leitanaitės, Alvydo Šlepiko knygų vertimai į vokiečių kalbą, visas pluoštas literatūros vertimų į rusų kalbą publikuotas specialiame prestižinio žurnalo „Inostrannaja literatūra“ numeryje.
LKI taip pat koordinuoja Lietuvos dalyvavimą ES programose „Europa piliečiams“ ir „Kūrybiška Europa“.
