„Teiksiu Vyriausybei siūlymą padidinti Kultūros ministerijos asignavimus 2016 ir 2017 metams po vieną milijoną eurų, o 2018-iems – 4 mln. eurų Dainų švenčių tradicijų tęstinumo užtikrinimui ir Lietuvos dainų šventei surengti“, – sakė Š.Birutis.
Ministras pažymėjo, kad Lietuvos dainų šventės biudžetas – mažesnis nei Latvijos ir Estijos, nors gyventojų šiose šalyse mažiau, o nepakankama valstybės parama skurdina mėgėjų meno kolektyvų, etnokultūros sektorių.
„Ekonominės krizės metais lėšos pasirengti Dainų šventei buvo sumažintos ir iki šiol negrąžintos. Mėgėjų meno, etninės kultūros srityje stebimas aiškus nuopuolis. Jauni žmonės vis mažiau renkasi su tuo susijusias specialybes, į regionus neatvyksta nauji mėgėjų meno kolektyvų vadovai, nesikuria nauji kolektyvai, o jų skaičius mažėja“, – kalbėjo ministras.
Ministras pateikė duomenis, kad šiek tiek daugiau kaip milijoną gyventojų turinti Estija savo šventei ir pasirengimui skiria per 2,5 mln. eurų per metus, Latvija su daugiau kaip 2 mln. gyventojų – per 1,7 mln. eurų, Lietuva tuo tarpu – 545 tūkst. eurų. „Tai yra daugiau nei tris kartus mažiau negu Latvija ir beveik penkis kartus mažiau negu Estija“, – pabrėžė Š.Birutis.
Lietuvos dainų šventė, kartu su Estijos ir Latvijos dainų šventėmis, yra įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Pirmojoje Dainų šventėje 1924 metais Kaune dalyvavo 86 chorai – apie 3 tūkst. atlikėjų. Lietuvoje vyksta dvi dainų šventės – suaugusiųjų bei moksleivių.
Praėjusioje Dainų šventėje dalyvavo kas septintas lietuvis, bent kartą tapę atlikėjais Dainų šventėje buvo 15 proc. apklaustųjų, rodo reprezentatyvus tyrimas. Šis rodiklis, palyginti su bendru gyventojų įsitraukimu į kultūrinę veiklą Lietuvoje, yra gana aukštas, bet lietuviai pagal aktyvumą Dainų šventėje gerokai atsilieka nuo kaimyninių Baltijos valstybių, kur renginiuose dalyvavę nurodo apie pusė visų respondentų.
Pernykštės Dainų šventės bendras biudžetas siekė apie 2,3 mln. eurų, joje pasirodė apie 37 tūkst. atlikėjų.
