Florencijos Šventojo Kryžiaus (Santa Croce) bazilikoje, kurioje yra M.K.Oginskio amžinojo poilsio vieta, ministras dalyvaus šia proga surengtame Čiurlionio kvarteto koncerte.
„Net praėjus 250 metų nuo M.K.Oginskio gimimo, ši iškili asmenybė žavi mus vis labiau. Padaręs įspūdingą politinę ir diplomatinę karjerą, M.K.Oginskis tikruoju savo pašaukimu visada laikė muziką, ir būtent muzikinis palikimas jam pelnė ateities kartų atminimą ir pripažinimą. Šiandien tarp kitų garsių kompozitoriaus kūrinių skamba ir didžiausio populiarumo sulaukęs liūdesio ir melancholijos kupinas polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“, parašytas 1794 metais, kai M.K.Oginskis buvo priverstas ją palikti. Tuomet jį priėmė Italija, kuri tapo jo antrąja tėvyne. Į ją M.K.Oginskis grįžo ir savo gyvenimo saulėlydyje, kad pasiliktų Toskanos žemėje amžinai“, – pabrėžė Š.Birutis.
Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2015-uosius M.K.Oginskio metais. Šią sukaktį UNESCO ir valstybės narės įtraukė į pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių sukakčių sąrašą. M K.Oginskio gimimo 250-osioms metinėms paminėti Florencijos Šventojo Kryžiaus bazilikoje Čiurlionio kvartetas atliks specialią programą „Laiškai apie muziką“. Šioje bazilikoje M.K.Oginskis ilsisi greta Michelangelo, Galileo Galilėjaus ir vėliau čia palaidoto kompozitoriaus Gioacchino Rossini.
M.K.Oginskis, kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės, gimė 1765 m. rugsėjo 25 d. Guzove, Lenkijoje. Jau vaikystėje pasižymėjo lakia vaizduote, muzikiniu talentu, sumanumu. Jo pirmieji mokytojai buvo garsūs to meto prancūzų, lenkų, italų pedagogai ir muzikai.
Anksti pradėjęs diplomatinę ir politinę karjerą, M.K.Oginskis aktyviai dalyvavo Ketverių metų seimo (1788-1792) veikloje. Vėliau tapo Abiejų tautų Respublikos pasiuntiniu Nyderlanduose, Londone, po to – Hagoje. Jo darbas buvo įvertintas 1788 m. įteiktu Šv.Stanislovo ordinu, o po poros metų – ir Baltojo Erelio ordinu.
1794 m. dalyvavo Tado Kosciuškos vadovaujamame sukilime, buvo Lietuvos tautinės aukščiausios tarybos narys. Po sukilimo ir Trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo Lietuvai praradus nepriklausomybę, pasitraukė iš Lietuvos. Spėjama, kad būtent tuo laiku ir buvo sukurtas garsusis polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“. Vėliau, carui Aleksandrui I leidus, grįžo į Lietuvą.
1815 m. po Tautų kongreso, kai žlugo visos viltys atkurti Lietuvos valstybę, išvyko į Italiją ir atsidavė kūrybai. Nuo 1823 m. gyveno Florencijoje, čia ir mirė 1833 m.
