Šiųmečiam Vilniaus festivaliui dar neprasidėjus, didžiausio publikos ažiotažo sulaukė Pekino nacionalinės operos pasirodymas – bilietai į birželio 4 d. Nacionaliniame operos ir baleto teatre rodysimą kinų spektaklį „Jangų giminės karvedės“ graibstyte graibstomi.
Atsižvelgdami į publikos pageidavimus, festivalio rengėjai šiųmetę programą papildė Pekino operai skirtu edukaciniu renginiu – birželio 2 d. Nacionalinėje filharmonijoje vyks susitikimas su Pekino nacionalinės operos solistais ir režisieriumi Sun Guiyuanu. Susitikimą ves Kinijos centrinės televizijos (CCTV) tarptautinio kanalo prodiuseris ir Pekino operos ekspertas Xu Zhaoqunas. Susitikimo dalyviai galės susipažinti su kone sudėtingiausiu ir turiningiausiu kinų muzikinės dramos stiliumi, jo simbolika, spalvų, kaukių ir personažų gausa. Renginys vyks kinų ir anglų kalbomis su vertimu į lietuvių kalbą.
Devynioliktą kartą rengiamas Vilniaus festivalis tęsia tradicijas ir pristato žymių Lietuvos ir užsienio atlikėjų interpretuojamų simfoninių bei kamerinių veikalų, džiazo ir baroko programas, šiuolaikinio Lietuvos kompozitoriaus premjerą, bendradarbiauja su kitais Europos festivaliais.
Festivalio pradžios koncerte birželio 1 d. Lietuvos atlikėjams vadovaus pasaulinį pripažinimą pelnęs batutos meistras – Estijoje gimęs ir nuo vaikystės JAV, Niujorke, gyvenantis dirigentas Kristjanas Järvi. Su K.Järvi ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) Sergejaus Rachmaninovo Antrąjį fortepijoninį koncertą atliks jaunosios kartos pianistė Katia Buniatišvili iš Gruzijos. Išskirtinis pradžios koncerto akcentas – tai MDR simfoninio orkestro (Vokietija) ir Vilniaus festivalio užsakymu sukurto lietuvių kompozitoriaus Gedimino Gelgoto kūrinio „Extracultural“ premjera Lietuvoje.
Birželio 3 d. festivalyje su Lietuvos kameriniu orkestru (LKO) ir jo meno vadovu, dirigentu bei solistu Sergejumi Krylovu pasirodys mandolinos virtuozas iš Izraelio Avi Avitalis. Šis muzikantas Vilniaus publiką ketina pamaloninti Johanno Sebastiano Bacho ir Antonio Vivaldi koncertų versijomis mandolinai ir orkestrui. Koncerte išgirsime ir jau kone chrestomatiniais tapusių estų kompozitoriaus Arvo Pärto kūrinių, jais LKO paminės šio kūrėjo 80-metį.
Itin ryškus šiųmečio Vilniaus festivalio akcentas turėtų būti Kinijos kultūros metų Baltijos valstybėse puošmena – Pekino nacionalinės operos spektaklis „Jangų giminės karvedės“. Operą Vilniuje išvysime birželio 4 d.
Nepažinto pasaulio paslaptį birželio 7 d. koncerte „Martinikos preities pėdsakais“ praskleis šiųmečio festivalio džiazo atlikėjai – džiazo pianistas ir įdomių projektų autorius Grégory Privatas (Martinika ir Prancūzija) bei jo kvintetas: Manu Codjia (gitara, Prancūzija), Jiri Slavikas (kontrabosas, Čekija ir Prancūzija), Sonny Troupé (Gvadelupė ir Prancūzija), Adriano Tenório (perkusija, Brazilija), ir kvinteto svečias – Gustavas Karlströmas (vokalas, Švedija). Jie pristatys visame pasaulyje populiarią autorinę programą „Cypario pasakojimai“ (Tales of Cyparis), kuri yra išleista ir atskiru kompaktiniu albumu.
Festivalio baroko rubrikoje šiemet žvilgsnis kryps į Lietuvos ir Lenkijos valdovams dedikuotas J.S.Bacho kantatas. Specialią programą birželio 9 d. LDK Valdovų rūmuose pristatys lenkų muzikai, ir tai bus savita penkiasdešimtojo Vroclavo muzikos festivalio „Wrastislavia Cantans“ dovana devynioliktajam Vilniaus festivaliui.
Vadinamąsias „lenkiškąsias“ kantatas, J.S.Bacho sukurtas Leipcige ir dedikuotas tuometiniam Lenkijos ir LDK valdovui Augustui III, jo sutuoktinei ir karalienei motinai, atliks Vroclavo baroko orkestras, solistai ir dirigentas Andrzejus Kosendiakas.
Festivalio kamerinės muzikos vakare birželio 11 d. susitiks ryškūs Italijos ir Lietuvos ansambliai – Kremonos kvartetas (Quartetto di Cremona) ir styginių kvartetas „Mettis“. Skambės Luigi Boccherini, Giuseppe’s Verdi, Philipo Glasso ir Felixo Mendelssohno-Bartholdy kamerinės muzikos šedevrai.
Festivalį vainikuos pabaigos koncertas „Odė džiaugsmui“. Birželio 21 d. gausi tarptautinė muzikantų grupė, vadovaujama maestro Modesto Pitrėno, susiburs į Vilniaus festivalio uždarymo šventę ir baigiamaisiais akordais minės Latvijos pirmininkavimą ES Tarybai.
Skambės kaimyninės šalies muzikos patriarcho Emīlio Dārziņio „Melancholiškas valsas“, Sergejaus Prokofjevo Trečiasis koncertas fortepijonui (solo skambins latvių pianistas Vestardas Šimkus) ir monumentali Ludwigo van Beethoveno Devintoji simfonija.
