Šį savaitgalį Kaune vyksta „Kauno Hanzos dienos 2015“. Prieš 10 metų sumanyta viduramžių laikus primenanti šventė kauniečiams jau tapo patraukli.
Kita didelė šventė – Kauno dienos, kurių metu būdavo švenčiamas miesto gimtadienis, nuolat sulaukdavo kritikos dėl to, kad neturėjo išskirtinio veido.
Siekiant, kad miesto gimtadienio renginiai būtų saviti, antrus metus šios abi šventės sujungtos, pavadintos Kauno Hanzos dienomis. Jas organizuoja savivaldybės finansuojama viešoji įstaiga „Tautos namai“.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Etnologijos ir folkloristikos katedros vedėjas Arūnas Vaicekauskas mano, kad sprendimas – teisingas.
Tačiau švenčių tradicijų tyrinėtojas įsitikinęs, kad miesto valdžios atstovai ir šventės rengėjai neišnaudoja jos taip, kaip galėtų. Valdininkų darbo metodai primena sovietinį stilių, dėl to miestas praranda apčiuopiamos naudos.
– Kaip vertinate sprendimą sujungti dvi bene didžiausias miesto šventes? Ar taip ne per daug užgožiamas miesto gimtadienis? – „Laikinoji sostinė“ paklausė A.Vaicekausko.
– Mes gilių miesto švenčių tradicijų neturime. Norint, kad jos būtų patrauklios gyventojams, šventės privalo turėti simbolines sąsajas su praeitimi.
Kauno Hanzos dienos yra geras pavyzdys. Vienais metais ši šventė būna įspūdingesnė, kitais – mažiau įdomi. Tačiau sprendimas apeliuoti į istorines tradicijas ir istorinį Kauno laikotarpį – XIII – XIV amžius sėkmingas.
Nesvarbu, kad Kaunas anais laikais nepriklausė Hanzos miestų sąjungai, veikė tik šių miestų pirklių kontora. Tačiau dabar madingos įvairių laikotarpių istorinės rekonstrukcijos.
Viduramžiai mus žavi savo romantizmu, siejasi su riteriais, žirgais, prekybinėmis palapinėmis, amatais, natūraliu maistu. Todėl ši šventė tikrai turi didelį potencialą ir yra patraukli kauniečiams. Miestas rašytiniuose šaltiniuose taip pat paminėtas viduramžiais. Todėl visai logiška, kad šios šventės metu galime minėti ir jo gimtadienį.
Svarbiausia, kad abiem progoms skirti renginiai turėtų vieningą idėją. Pavyzdžiui, pernai atotrūkis nuo Hanzos dienoms ir miesto gimtadieniui skirtų renginių jautėsi, ir šventė dėl to nukentėjo.
– Prieš keletą metų teko dalyvauti tarptautinėse Hanzos dienose Estijoje. Greta šventės vyko ir daugybė verslininkų, kitų sričių specialistų susitikimų, buvo mezgamos pažintys, kurios vėliau galėjo duoti ekonominės ir kitos naudos patiems estams. Ar Kauno politikams nevertėtų geriau išnaudoti Kauno Hanzos dienų?
– Visada šiek tiek pavydėjau estams. Jie labiau linkę galvoti apie dabartį ir ateitį. Mes vis dar gręžiojamės į praeitį, ilgimės valstybės nuo Juodosios iki Baltijos jūrų. Nesuprantame, kad šiandien turime padaryti ką nors, dėl ko nuskambėtume pasaulyje.
Hanzos dienos yra tas svertas, kuriuo galėtume save pristatyti Lietuvos ir tarptautiniu mastu. Ypač tai svarbu regioninėje politikoje. Įspūdinga, savitą stilių turinčia švente galėtume pagarsėti savo regione.
Pasaulyje madingos karnavalinės šventės neša naudą jų rengėjams. Pavyzdžiui, Venecijoje ar kitame Italijos Ivrėjos mieste vykstantys karnavalai garsūs visame pasaulyje.
Jų rengėjai suvokia, kad šventės neša ekonominę, socialinę, kultūrinę naudą. Kuriamos darbo vietos, didėja turistų srautai, miestas gauna pajamų. Tačiau norint tai pasiekti reikia dirbti.
Esu tyrinėjęs Ivrėjos miesto karnavalų istoriją. Ši šventė švenčiama vasarį arba kovą. Tačiau darbas prasideda dar lapkritį. Pradedama reklamuoti, kada šventė bus ir kas joje vyks.
Tuo pat metu dar gerokai iki šventės rengiamos su ja susijusios konferencijos, paskaitos, knygų pristatymai, spektakliai, parodos, fotografijų ekspozicijos apie buvusią šventę. Po jos viešojoje erdvėje dar ilgai džiaugiamasi, kad ji buvo ir kas nuostabaus jos metu įvyko.
Apie Kauno Hanzos dienas šiemet išgirdau tik likus savaitei iki renginių pradžios. Manau, politikai ir jiems pavaldūs šventės organizatoriai nesuvokia, kad kultūriniai renginiai yra miesto veidas ir gali duoti apčiuopiamos naudos. Atrodo, jog pačiam miestui nerūpi jo gimtadienis ir jam skirta šventė.
– Sakėte, kad miesto švenčių tradicijų beveik neturime. Kaip pradėti jas kurti ir kas tai turėtų daryti?
– Vilniuje šios tradicijos jau formuojasi. Žmonės eina į šventes, renginius, o tik paskui užsuka į kavines. Kauniečiai pirmiausia išeina pasivaikščioti, parodyti savęs, pasėdėti kavinėse. Tik tada pastebi, kad vyksta renginiai, ir į juos užsuka. Manau, kad formuoti švenčių lankymo tradicijas turėtų tie, kas valdo pinigus. Tai – miesto politikai. Tiesiogiai už tai turėtų būti atsakingas savivaldybės Kultūros skyrius. Tačiau jo darbuotojai vis dar laikosi sovietinio darbo stiliaus.
Yra linkę tik kontroliuoti švenčių rengėjus ir dalyvius, o turėtų jas skatinti rengti, ieškoti lėšų ir idėjų. Deja, tokių darbų ir jų rezultatų nematau.
