2011-aisiais minėjęs kompozitoriaus ir dailininko mirties šimtmetį, sutraukęs rekordinį dalyvių skaičių, šįkart jis vėl žymi svarbią datą – 140-ąsias genialiojo menininko gimimo metines.
Kaskart konkursas tampa didžiuliu įvykiu, ne tik sukviesdamas talentingiausius jaunosios kartos pianistus ir vargonininkus iš viso pasaulio, bet ir dovanodamas naujus, specialiai šiam konkursui parašytus lietuvių kompozitorių kūrinius fortepijonui ir vargonams. Tarp ryškiausių M. K. Čiurlionio konkurso laureatų – gausybė tarptautiniu ir Lietuvos mastu pripažintų pianistų ir vargonininkų, kuriems šis laimėjimas tapo svarbia karjeros pakopa.
Laimėjęs Lietuvos Kultūros tarybos skelbiamą konkursą 2014-2018 organizuoti Lietuvoje vykstančius profesionaliosios muzikos konkursus, šį kartą M. K. Čiurlionio konkurso organizavimu rūpinasi VšĮ Natų knygynas, bendradarbiaudamas su Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Konkurso sklaida jau vykdoma net 37-iose pasaulio šalyse, jis buvo pristatytas Rygoje, Liuksemburge, Generalinėje EMCY asamblėjoje, Niujorke ISPA kongreso metu, Juilliardo mokykloje. Registracija į konkursą tęsis iki gegužės 31d.
„1965 m. tuometinėje Valstybinėje konservatorijoje rektoriaus, profesoriaus Jurgio Karnavičiaus, Fortepijono katedros vedėjo profesoriaus Stasio Vainiūno, kultūros ministro Kazimiero Banaičio iniciatyva gimė idėja, kad Lietuvoje turėtų vykti pianistų ir vargonininkų konkursas. Lietuva visada garsėjo savo talentais ir aukšta atlikimo mokykla“, – prisiminimais apie M. K. Čiurlionio konkurso ištakas dalijosi ilgametė konkurso žiuri vicepirmininkė, pianistė, LMTA profesorė Veronika Vitaitė.
„Atgavus nepriklausomybę 1991 m., jau surengtas tarptautinis ir pianistų, ir vargonininkų konkursas. Organizuoti jį buvo gana sunku. Teko groti tuometinėje Baroko salėje (dabartinėje Šv. Kryžiaus bažnyčioje), Šv. Kazimiero bažnyčioje elektroniniu instrumentu ir Katedroje“, – pirmuosius konkurso žingsnius, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę atsiminė garsus vargonininkas, aktyvus šių konkursų organizatorius Leopoldas Digrys.
Tarp artėjančio M. K. Čiurlionio konkurso koncertų erdvių – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia, Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčia ir Lietuvos nacionalinė filharmonija. Taip pat dalyvių koncertai planuojami ir kituose Lietuvos miestuose – Kaune ir Palangoje.
Be solidžių piniginių premijų, laureatams numatyti ir soliniai koncertai Rygos katedroje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Liepojos fortepijoninės muzikos festivalyje, Kauno valstybinėje filharmonijoje, specialiųjų prizų laimėtojams – Palangos koncertinėse erdvėse.
Jau paskelbta ir garbinga šių metų konkurso komisija. Pianistų komisijai vadovaus Paryžiaus nacionalinės konservatorijos profesorius Denisas Pascal‘is, komisijoje taip pat dirbs Peteris Tuite (Airija), Ivari Ilja (Estija), Rolandas Krugeris (Vokietija), Mūza Rubackytė (Prancūzija), Balaszas Szokolay (Vengrija), Jurgis Karnavičius (Lietuva) ir Zbignevas Ibelgauptas (Lietuva).
Vargonininkų komisijai pirmininkaus Andrzejus Chorosinskis (Lenkija), vargonininkus taip pat vertins Keiko Inoue (Japonija), Bernhardas Gfrereris (Austrija), Michaelas Baueris (JAV), Renata Marcinkutė-Lessieur (Lietuva), Leopoldas Digrys (Lietuva), Sophie-Veronique Cauchefer-Choplin (Prancūzija).
Tarp konkurso partnerių – Lietuvos nacionalinė filharmonija, Kauno valstybinė filharmonija, Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia, Kauno Įgulos bažnyčia, Rygos katedra, Palangos švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia.
VII Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso globėja – LR prezidentė Dalia Grybauskaitė.
