Marijampolėje Žemaitė rašė ir taisė anksčiau parašytus kūrinius, važinėjo į Kauną skaityti paskaitų. Kelionės šaltyje pakirto rašytojos sveikatą. Ji keturis kartus sirgo plaučių uždegimu. Žemaitė mirė adv.A.Bulotos namuose 1921-ųjų gruodžio mėnesį ir buvo palaidota senosiose Marijampolės kapinėse.
Trečiadienį į Marijampolę pagerbti Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės, labiau žinomos Žemaitės slapyvardžiu, atminimą iš Šiaulių, Vilkaviškio, Kauno bei Vilniaus atvyko keliolika giminaičių – proanūkių, proproanūkių bei proproproanūkių.
Vilnietė Rita Cemnolonskienė, Žemaitės proanūkė, pasakojo, jog rašytoja turėjo septynis vaikus, todėl į giminės susitikimus Bukantėje (Plungės raj.) susirenka gausus būrys lietuvių klasikės palikuonių.
Į klausimą, ar tinkamai Lietuvoje šiais laikais vertinama rašytoja, R.Cemnolonskienė atsakė kiek patylėjusi.
„Rašytoja buvo gana kukli moteris. Tačiau negerai, jog jos nebeliko mokyklų programose. Juk vis dėlto – klasikė“, – sakė Žemaitės proanūkė R.Cemnolonskienė.
Rašytoja savo apsakymuose pasakojo apie sunkią Lietuvos kaimo buitį, valstiečių gyvenimą, užguitų kaimo moterų vargus.
Iš senųjų Marijampolės kapinių minėjimo dalyviai patraukė į P.Vaičaičio gatvę, kurioje stovi anuomet adv. A.Bulotai priklausęs namas.
Ko gero, didžioji dalis vidutinio ir vyresnio amžiaus marijampoliečių šį pastatą žino kaip advokato Bulotos namą, kuriame trumpai gyveno ir mirė Žemaitė.
Marijampolietis istorikas Benjaminas Mašalaitis šį faktą kategoriškai paneigė.
Jis pasakojo, jog dar prieš tris dešimtmečius, kai vadovavo miesto kraštotyros muziejui, įvairios instancijos stengėsi, jog ant A.Bulotos namo būtų pritvirtinta memorialinė lenta, bylojanti apie trumpą Žemaitės gyvenimo tarpsnį šiame pastate.
„Tąsyk mes aiškinomės Žemaitės laidotuvių istoriją. Paaiškėjo, jog rašytoja su šiuo Bulotų namų apskritai nesusijusi.
Advokatas šį pastatą pirko 1925-aisiais, kai Žemaitė jau buvo mirusi.
Iki tol Bulotai gyveno labai prastame namelyje Kęstučio gatvėje. Būtent tuose namuose kurį laiką gyveno ir mirė Žemaitė.
Jos laidotuvėse dalyvavęs Juozas Tumas-Vaižgantas teigė, jog Žemaitė buvo pašarvota Kęstučio gatvėje, jos karstas buvo iškeltas per langą.
Gražias viltis turėti su Žemaite susijusį pastatą sužlugdė Antrasis pasaulinis karas. Bulotų namas Kęstučio gatvėje buvo subombarduotas“, – pasakojo istorikas B.Mašalaitis.
Marijampolės P.Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje buvo parengta Žemaitės jubiliejui skirta paroda. Joje apsilankiusi Kauno Maironio muziejaus vadovė, rašytoja Aldona Ruseckaitė susirinkusiems pasakojo, jog ketina parašyti knygą apie Žemaitę.
Lietuvių literatūros klasikei Žemaitei paminklą Marijampolės kapinėse kūrė iš Vilkaviškio krašto kilęs žymus skulptorius Petras Rimša (1881–1961).
Rašytojos kapą nuolat prižiūri R.Stankevičiaus pagrindinės mokyklos bendruomenė.
