„Centre bus kaupiama informacija apie žydų išeivius iš Lietuvos, ir ne bet kokius, bet pasaulines garsenybes įvairiose valstybėse, įvairiose veiklos srityse. Čia bus renkama informacija ir eksponuojami tų žmonių darbai, kurie davė postūmį įvairių pasaulio šalių kultūrai, mokslui, politinei, ekonominei veiklai, kurių darbai galbūt buvo verti Nobelio premijų ar geriausių muziejų. Tačiau kartu bus parodytos šių žmonių šaknys čia, Lietuvoje“, – pasakoja Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris.
Anot direktoriaus, šis susiejimas bus efektyvus, nes muziejus kalbės ne apie tai, ką Lietuvai davė Vakarai, o apie tai, ką Lietuva davėme Vakarams.
„Šie žmonės brendo Lietuvoje: tam tikruose Lietuvos kūrybiniuose kolektyvuose, mokyklose, dirbtuvėse. Vėliau jie atsidūrė įvairiuose pasaulio kampeliuose, ar tai būtų Holivudas, ar Brodvėjus, ten taip pat pasireiškė, tapo pirmi. Ir tai yra mūsų visuomenei, kuri savimi nepasitiki, gera sėkmės pamoka“, – kalba M.Zingeris.
Jis atskleidžia, kad į šį projektą liko įdėti nemažai darbo: surinkti daug medžiagos, išvykti į eilę kelionių, susisiekti su įvairiais fondais, šeimomis, muziejais, įsigyti ar pasiskolinti įdomios atributikos, memorialinių daiktų, kūrybos darbų, kitų eksponatų.
Muziejus – tarsi teatras
Kaip ir visi šiuolaikiniai muziejai, taip ir būsimas Litvakų kultūros ir meno centras pasižymės interaktyvumu. „Šiais laikais, mano supratimu, muziejus savo poveikio priemonėmis artėja prie teatro: jis turi veikti emocijas, emocinę žmogaus atmintį, taip lankytojas geriau įsidėmi faktus, – svarsto M.Zingeris. – Muziejus turi leisti įsijausti, pergyventi, išgyventi, bet kartu šiame kontekste turi būti pateikiami autentiški faktai, daiktai. Šiam tikslui pasiekti reikia šviesos ir garso efektų, estetinių architektūrinių dizaino sprendimų. Tai būtina tam, kad žmogus tai, ką pamatė įsimintų ilgam laikui ir tai turėtų ugdomąjį poveikį. Ir tam reikalingos ne tik šiuolaikinės elektronikos priemonės, bet ir klasikinis suvokimas, kas yra aukšto lygio muziejus“. Muziejaus direktorius įsitikinęs, kad būsimo centro atidarymas dar labiau padidins muziejaus tarptautiškumą. „Lenkijoje, Varšuvoje, nesenai atidarytas keliolika metų rengtas Lenkijos žydų istorijos muziejus. Europos žemėlapyje tai galingas traukos centras. Varšuva, Krokuva labai rūpinasi žydų paveldu. Bet tai negali likti paskutinis Europos turizmo taškas. Jis turi prasitęsti iki Vilniaus. Be to, Vilnius turi milžinišką paveldą, todėl šiaurinis žydų takas, kuris prasideda Ispanijoje ir eina per visą Europą, turi tęstis iki čia, – mano M.Zingeris. – Mes manome, kad vakariečiams būtų įdomios jų garsenybių šaknys, o lietuvius nustebintų dar nežinomi faktai, nes šitas klausimas nėra integruotas į bendrą Lietuvos kultūros istoriją. Tai būtų sveika žinių terapija, staigus žinių praplėtimas: kiek pasiekė išeiviai iš Lietuvos. Tuo pagrindu galima sukurti ir daug edukacinių programų“.
Anot direktoriaus šis centras būtų vienintelis toks pasaulyje: „Izraelyje yra viso pasaulio išeivijos garsenybių ekspozicija, o pas mus bus apie išeivius iš Lietuvos – litvakus.“
Manoma, kad Litvakų kultūros ir meno centras duris galėtų atverti 2018 – 2019 m. Centras būtų steigiamas panaudojant Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Jis įsikurs Vilniaus Pylimo gatvėje, istoriškai svarbiame pastate, kuris bus renovuotas.
2014 – 2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programa numato, kad Lietuvoje per šį laikotarpį bus vykdomas kultūros paveldo objektų kompleksiškas sutvarkymas ir pritaikymas kultūros, edukacinėms, ekonominėms ir socialinėms reikmėms, inovatyviai panaudojant jų socialinį ir ekonominį potencialą.
Kultūros objektų aktualizavimo 2014-2020 m. programa, yra orientuota į vertingiausių bei didžiausią pritaikymo visuomenei potencialą turinčių kultūros paveldo ir kultūros infrastruktūros objektų aktualizavimą.
