Arkliais dailininkė domisi jau keleri metai, fotografuoja juos, turi sukaupusi įvairiausių meno kūrinių su žirgelio atvaizdu. Menininkė sako, kad meilė žirgams atkeliavo ne tik iš žirgo vertinimo tautoje, liaudies mene tradicijos, bet ir iš jos pačios šeimos palikimo (žirgais žavėjosi dailininkės senelis).
Parodos ekspoziciją sudaro dviejų ciklų stiklo plokštės, sujungtos pagrindinės parodoje atsispindinčios temos, kuri yra susieta su žirgo bei šuns motyvu bei jų interpretacija.
Vienas ciklas, sudarytas iš aštuonių kabančių plakečių, pristato kūrinius su daugybe nutapytų žirgų, kitame, šešių vienetų plokščių cikle, regime žirgus, bendraujančius su aplink juos besisukinėjančiais šunimis. Čia vaizduojami ir kresni žemaitukai, ir grakštūs išlakūs trakėnai, ir mažieji poniukai.
Menininkė atskleidžia jų charakterį, amžių, fizinį būvį, stovėseną – linksmą jaunųjų žirgų laigymą, subrendusiųjų poilsį ar nuovargį. Plokštėse pavaizduoti arkliai nepaprastai skirtingi.
Antrajame iš ciklų S.Grabliauskaitė efektingai pasinaudoja koliažine erdvine kompozicija. Ji derina dviejų skirtingų spalvų ir formų (stačiakampė pagrindinė ir ją papildanti kita, ovalinė plaketė) stiklo plokštes, kurios persidengdamos ekspozicijoje sukuria ir kolorito, ir peršviečiamumo, ir vaizdo persipynimo efektus.
