Pirmieji jo koncertai įvyko dar gegužę, tačiau pagrindiniai muzikiniai vakarai liepos pradžioje numatyti ten, kur gimė festivalis – Kauno pilies prieigose.
Pradedamuosiuose festivalio koncertuose Alantoje ir Raudondvario pilies Menų inkubatoriuje skambėjo neapolietiškos dainos. Jas traukė jaunoji dainininkų karta (Sandra Lebrikaitė, Povilas Padleckis, Osvaldas Petraška, Andrius Apšega, Paulius Bagdonas, Karolina Ščiuckaitė, Ieva Goleckytė), stebinanti klausytojus vokalo meistriškumu, artistiškumu. Daugelis šių jaunų atlikėjų klausytojams žinomi iš jų puikiai sukurtų vaidmenų Kauno valstybinio muzikinio teatro repertuaro operose, operetėse, miuzikluose.
Klausytojai gausiais plojimais ir gėlėmis apdovanojo solistus bei jiems talkinusį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) kamerinį orkestrą, kurio vyriausiuoju dirigentu nuo šio pavasario tapo Kauno valstybinio muzikinio teatro dirigentas Jonas Janulevičius. Neapolietiškų dainų programa dar skambės baigiamuosiuose festivalio „Operetė Kauno pilyje“ koncertuose rugsėjo mėnesį Birštono kurorte ir Panevėžyje.
„Vieniems šios dainos atrodo pernelyg sentimentalios ir saldžios, kitus vilioja populiarių melodijų skambesys, canzone napoletana nepalieka abejingų“ – pristatydamas šių metų programas sakė vienas iš festivalio organizatorių Benjaminas Želvys, – juolab kad neapolietiškos dainos melodikos faktūra puikiai leidžia atsiskleisti balso galimybėms“.
Pagrindiniai jau keturioliktą kartą surengto operetės festivalio koncertai tradiciškai vyks minint Lietuvos Valstybės dieną. Vienas iš jų skiriamas Lietuvos baleto 90-mečiui. Tai, kaip naujienų agentūrai ELTA teigė B. Želvys, – svariausias šiemetinio operetės festivalio akcentas. Antrasis toks išskirtinis meno reiškinys festivalyje bus ir Agripinos Vaganovos rusų baleto akademijos viešnagė. Ji – tikrai neatsitiktinė, nes šokio meno raiška mūsų krašte glaudžiai susijusi su antrąja baleto tėvyne vadinama Rusija, ir su ten mokslus baigusiais šokio meistrais.
Kauno valstybinio muzikinio teatro atstovė Lina Stankevičiūtė Eltai priminė, jog šokio meno pasireiškimo ženklai mūsų krašte pastebimi nuo XVI amžiaus, – anuometinėje Vilniaus kolegijoje, ilgainiui reorganizuotoje į Vilniaus universitetą, vėliau Kražių, Kauno ir kitose kolegijose. Kitas reikšmingas šokio meno faktas buvo 1636-aisiais Vilniuje, Žemutinėje pilyje, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislavo Vazos rūmų teatre pastatyta dramaturgo Virgilio Pučitelio (Virgilio Puccitelli) ir nežinomo kompozitoriaus drama per musica „Elenos pagrobimas“. Spektaklyje šoko apie 20 šokėjų, vaidinimas su didžiuliu pasisekimu buvo parodytas ir Varšuvoje.
Ryškiau baleto menas pasireiškė apie XVIII a. vidurį, kai Vilniaus universitete statytos dramos, vadintos baletais, o trupes, kurioms vadovavo italų ir prancūzų baletmeisteriai, laikė nemažai Lietuvos didikų. XIX a. Lietuvos miestų gyventojus su baletu pažindino prancūzų, italų, vėliau ir rusų trupių viešnagės.
Tačiau į šokį kaip į visavertę ir savarankišką meninės kūrybos rūšį pradėta žvelgti XX amžiuje Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Laikinojoje sostinėje Kaune aktyviai veiklą pradėjusiam Valstybės teatrui reikėjo aukšto meistriškumo šokio meno profesionalų. Iš Rusijos į Valstybės teatrą buvo pakviestas garsus baletmeisteris Pavelas Petrovas. 1920-aisiais iš Peterburgo atvyko šokėja ir choreografijos mokytoja Olga Dubeneckienė. Jos įkurtoje baleto studijoje savo veiklą pradėjo lietuviškojo baleto žvaigždės. Netrukus prie teatre dirbusių Rusijos meistrų prisijungė dalis Sergejaus Diagilevo trupės artistų, ilgą laiką dalyvavusių žymiuosiuose „Rusijos sezonuose“.
1925 metų gruodžio 4 dieną Valstybinio teatro trupė parodė pirmąjį savarankišką spektaklį – Leo Delibeso baletą „Kopelija“. Spektaklis buvo puikus rusų ir lietuvių šokėjų, choreografų bei dailininkų darbo rezultatas. Lietuvos baleto trupė pastebimai sustiprėjo, išaugo spektaklių meninis lygis. 1935-aisiais Lietuvos baletas gastroliavo Monte Karlo ir Londono Alhambros teatruose, kur parodė solidų repertuarą: Monake – 10 spektaklių, Londone – 32 spektaklius, tarp jų – ir lietuvių autorių.
Esminiai pokyčiai baleto trupėje įvyko 1944 metų vasarą. Baigiantis karui daug baleto trupės artistų pasitraukė į Vakarus. Nustojo veikusi teatro baleto studija. Tik 1952-aisiais Vilniaus meno mokykloje vėl buvo pradėta mokyti choreografijos, čia išaugo dabartinės nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. Šios mokyklos auklėtiniai ir kviesti solistai iš garsiųjų, gilias klasikinio šokio tradicijas turinčių mokyklų, pavyzdžiui, Sankt Peterburgo Agripinos Vaganovos akademijos, lėmė baleto raidą. Tai lėmė ir šių dienų šokio meno pasiekimus Lietuvoje, kuriais pagrįstai galime didžiuotis.
Turint omenyje gilias lietuvių baleto peterburgietiškas šaknis, pagrindinis 2015 metų festivalio „Operetė Kauno pilyje“ baleto vakaro svečias yra Sankt Peterburgo A. Vaganovos rusų baleto akademija ir jos auklėtiniai, kuriuos į Lietuvą atlydės akademijos rektorius, pasaulyje pripažintas Maskvos Didžiojo teatro primarijus Nikolajus Ciskaridzė.
Šios akademijos pavadinimas susijęs su didžia baleto mokytoja A. Vaganova, dėsčiusia praėjusio šimtmečio trečiajame dešimtmetyje. Akademija išugdė dešimtis baleto žvaigždžių, tarp jų – legendines balerinas Aną Pavlovą ir Tamarą Karsaviną, baleto šokėjus Rudolfą Nurijevą ir Michailą Baryšnikovą.
Istorijoje užfiksuota, kad specialų įsaką dėl pirmos Rusijos baleto mokyklos įsteigimo 1738 m. gegužę Rusijos imperatorė Ana Joanovna. O po ketverių metų viena seniausių Rusijos švietimo įstaigų išleido pirmuosius absolventus. Palaipsniui savita, nacionalinė šokio mokykla sujungė tai, ką per šimtmečius buvo sukūrę Italijos ir Prancūzijos baleto meistrai. Baletas tapo Rusijos nacionalinės kultūros dalimi.
Nuo 2013-ųjų spalio akademijai vadovauja Rusijos Federacijos liaudies artistas, Valstybinės premijos laureatas Maskvos Didžiojo teatro primarijus N. Ciskaridzė. Trupė gastroliavo Kanuose, Dresdene, Romoje, Rygoje, atnaujino bendradarbiavimą su Lozanoje (Šveicarija) vykstančiu tarptautiniu baleto konkursu.
Įspūdingo Lietuvos baleto jubiliejaus minėjimui prie Kauno pilies pasirinkta sudėtinga ir šokio meno pasiekimus puikiai reprezentuojanti programa. A.Vaganovos baleto akademijos ir Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus (vadovė – mokyklos direktoriaus pavaduotoja baleto ugdymui Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė) jaunųjų šokėjų tarptautinėmis pajėgomis pirmiausia bus atliktas Piotro Čaikovskio baleto „Miegančioji gražuolė“ prologas. Antrojoje – klasikinės bei modernios šokio kompozicijos. Sankt Peterburgo ir Kauno jaunimo festivalio simfoniniam orkestrui diriguos festivalyje debiutuojantis svečias iš Sankt Peterburgo dirigentas Aleksejus Vasiljevas.
Ištikimi „Operetės Kauno pilyje“ renginių lankytojai neliks nuvilti ir antrąjį muzikinį vakarą. Didysis koncertas „Kauno pilies muzika“ bus skirtas operetei ir miuziklui, kuriuos papildys džiazo spalvos. Koncerte dalyvaus dainininkai Virgilijus Noreika, Jelena Mirtova, Ieva Goleckytė, Ingrida Kažemėkaitė, Nelė Kovalenkaitė, Gitana Pečkytė, Rita Preikšaitė, Kristina Siurbytė, Viktorija Streiča, Aistė Širvinskaitė, Raminta Vaicekauskaitė, Ieva Vaznelytė, Andrius Apšega, Raimondas Baranauskas, Tomas Ladiga, Povilas Padleckis, Tomas Pavilionis, Laimonas Pautienius, Jeronimas Milius, Ramūnas Urbietis, Žanas Voronovas, Mindaugas Zimkus. Žinomas klasikines melodijas pagal šiandienos aranžuotę gros saksofonininkas, klavišininkas, aranžuotojas, kompozitorius, pirmasis lietuvis, baigęs prestižinį, džiazo atlikėjų kalve tituluojamą Berklio muzikos koledžą Bostone, – Liutauras Janušaitis, taip pat – trimitininkas Dainius Radomskis. Grieš Sankt Peterburgo ir Kauno jaunimo festivalio simfoninis orkestras, kuriam diriguos Sergejus Rolduginas (Rusija), Jonas Janulevičius, Julius Geniušas Virgilijus Visockis. Koncerto režisierius – Kęstutis S.Jakštas.
Abu didieji festivalio renginiai Kauno pilies prieigose – nemokami. Juos ves garsus aktorius, valstybinių ir šventinių renginių bei TV laidų vedėjas Gintaras Mikalauskas (bendradarbiauja su operetės festivaliu nuo pirmojo renginio) ir nuo 2007 metų vedėjui talkinanti dainininkė Ieva Vaznelytė.
Nuo pirmojo festivalio „Operetė Kauno pilyje“ (2002) organizatoriai pakvietė žiūrovus į daugiau nei 75 koncertines programas, kuriose dainavo per 260 dainininkų iš Lietuvos ir 21 Europos šalies, jas dirigavo 28 Lietuvos ir užsienio šalių dirigentai. Programose dalyvavo 18 įvairių sudėčių kolektyvų, atlikta daugiau nei tūkstantis skirtingų pavadinimų kūrinių, parodytas vienas operetės spektaklis ir specialiai festivaliui parengta V.Striaupaitės ir S.Šiaučiulio opera „Karūnos kelias“.
Baigiamieji keturioliktojo festivalio „Operetė Kauno pilyje“ koncertai vyks rugsėjį Birštone bei Panevėžyje.
