Interviu BNS diplomatas teigė, kad tai nelengvai pasiekiamas, bet
realus siekis.
„Niekas nepasakė, kad tai nerealu – yra daug entuziazmo to siekiant“, teigė jis.
A.Gelūno nuomone, vilčių Kaunui suteikia ir šiemet gautas
Europos paveldo ženklas.
„Jaunos ką tik atsikūrusios valstybės jauna sostinė,
nublokšta iš Vilniaus į Kauną atsirado iš nieko. Ši
istorija, kaip Lietuva siuntė savo architektus, politikus,
specialistus į visą pasaulį mokytis, o jie sugrįžo ir sukūrė
sostinę, jos architektūrinį parką, daug
kam atrodo patraukli.
Neseniai
Kauno naujamiestis buvo įvertintas Europos paveldo ženklu, kurio siekė ir
Vilniaus universitetas, bet nebuvo juo
įvertintas. Taigi naujamiesčio istorija pasirodė įdomi ir jaudinanti. Būtent tokios istorijos reikia Pasaulio
paveldo sąrašui“, – kalbėjo ambasadorius.
Anot A.Gelūno, šiuo metu yra pristabdytas bažnyčių ir pilių
traukimas į sąrašą.
„Kai Kaunas parengė europinę paraišką ir buvo įvertintas Europos paveldo ženklu, įveikęs
konkurse daug kitų kandidatų, kauniečiai patikėjo savo jėgomis,
kad turi lobį. Artėjant valstybės
šimtmečiui būtų nuostabi dovana ir Kaunui, ir Lietuvai šio miesto architektūros įtraukimas į UNESCO
Pasaulio paveldo sąrašą.“, – kalbėjo A.Gelūnas.
Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus
dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai
okupavus Vilniaus kraštą. Mieste yra kelios dešimtys išskirtinės
modernistinės architektūros pavyzdžių.
Lietuvos atkūrimo šimtmetis bus minimas 2018-aisiais.
Šiuo metu į Pasaulio paveldo sąrašą iš viso įtrauktos
keturios Lietuvoje esančios vietovės: Vilniaus istorinis centras,
Kuršių nerija, Kernavės archeologinis draustinis ir Struvės
geodezinis lankas.
Į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus
kultūros paveldo sąrašą yra įtrauktos lietuvių sutartinės,
kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje bei Dainų ir šokių
švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.