Interviu BNS diplomatas teigė, kad tai nelengvai pasiekiamas, bet realus siekis.
„Niekas nepasakė, kad tai nerealu – yra daug entuziazmo to siekiant“, teigė jis. A.Gelūno nuomone, vilčių Kaunui suteikia ir šiemet gautas Europos paveldo ženklas.
„Jaunos ką tik atsikūrusios valstybės jauna sostinė, nublokšta iš Vilniaus į Kauną atsirado iš nieko. Ši istorija, kaip Lietuva siuntė savo architektus, politikus, specialistus į visą pasaulį mokytis, o jie sugrįžo ir sukūrė sostinę, jos architektūrinį parką, daug kam atrodo patraukli. Neseniai Kauno naujamiestis buvo įvertintas Europos paveldo ženklu, kurio siekė ir Vilniaus universitetas, bet nebuvo juo įvertintas. Taigi naujamiesčio istorija pasirodė įdomi ir jaudinanti. Būtent tokios istorijos reikia Pasaulio paveldo sąrašui“, – kalbėjo ambasadorius.
Anot A.Gelūno, šiuo metu yra pristabdytas bažnyčių ir pilių traukimas į sąrašą.
„Kai Kaunas parengė europinę paraišką ir buvo įvertintas Europos paveldo ženklu, įveikęs konkurse daug kitų kandidatų, kauniečiai patikėjo savo jėgomis, kad turi lobį. Artėjant valstybės šimtmečiui būtų nuostabi dovana ir Kaunui, ir Lietuvai šio miesto architektūros įtraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.“, – kalbėjo A.Gelūnas.
Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą. Mieste yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.
Lietuvos atkūrimo šimtmetis bus minimas 2018-aisiais.
Šiuo metu į Pasaulio paveldo sąrašą iš viso įtrauktos keturios Lietuvoje esančios vietovės: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinis draustinis ir Struvės geodezinis lankas.
Į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą yra įtrauktos lietuvių sutartinės, kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje bei Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
