Pasaulio paveldo sąraše yra ir keturios Lietuvos vietovės: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinis draustinis ir Struvės geodezinis lankas. Į jį taikosi Kaunas su savo tarpukario modernizmo architektūra.
Šiais metais trys objektai atsidūrė ypatingajame Pasaulio paveldo objektų, kuriems gresia pavojus, sąraše. Pagrindinė priežastis – ginkluoti konfliktai šalyse. Tai – Sanos ir Šibamos senamiesčiai Jemene ir Irako miestas Hatra. O štai Australijos vyriausybė atsiduso lengviau - UNESCO Pasaulio paveldo komitetas nepaskelbė Didžiojo barjerinio rifo objektu, kuriam gresia išnykimas. Komitetas konstatavo, kad Australijos valdžia pagerino rifo apsaugą, ir pranešė, jog prie šio klausimo grįš po pusantrų metų, 2016-ųjų gruodį. Aplinkos užterštumas ir anglių gavybos projektai atkreipė į Didįjį barjerinį rifą viso pasaulio dėmesį. Už tai, kad jis būtų įtrauktas į objektų, kuriems gresia pavojus, sąrašą, agitavo daugelis aplinkosaugos organizacijų.
Iš objektų, kuriems gresia išnykimas, sąrašo buvo išbrauktas Los Katijoso nacionalinis parkas Kolumbijoje – komitetas įvertino, kad Kolumbijos valdžia ėmėsi veiksmų prieš nelegalią žvejybą ir miško kirtimą jo teritorijoje.
Nuo šiol UNESKO sąraše bus Burchano Chalduno kalnų masyvas Mongolijos šiaurės rytuose (išvertus iš mongolų kalbos – Šventasis gluosnis) – pagrindinis šios tautos mitologinis objektas. Ten ir dabar iš akmenų statomos šamanų piramidės, vadinamos „obo“. Manoma, kad tokiose vietose palankiausia medituoti, pasisemti dvasių energijos ir patirti nušvitimą. Be to, kaip byloja padavimai, Burchano Chalduno apylinkėse gimė ir buvo palaidotas didysis užkariautojas Čingischanas (apie 1155-1227 m.). Kaip tik jo vardas ir lėmė, kad šis kalnų masyvas atsidurtų Pasaulio paveldo sąraše.
Prancūzija audringai atšventė Šampanės ir Burgundijos istorinių vynuogynų, vyno rūsių ir šampano ūkių svarbos visai žmonijai pripažinimą. Pasaulio paveldo komitetas atrinko Šampanės-Ardėnų regiono miesto Epernė Šampano prospektą – joje didingi namai stovi ant mylias nusidriekusių rūsių, kuriuose brandinama milijonai butelių šampano. Atskirai paminimas Otviljė kaimas, kurio vienuolyne tėvas benediktinas Pierre'as Perignonas prieš tris šimtus metų išrado dvigubos fermentacijos technologiją, dėl kurios putojančiame vyne susidaro burbuliukų.
UNESCO nurodė, kad su šampanu susiję pasaulio paveldo objektai apima vietas, kuriose „putojantis vynas buvo sukurtas naudojant antrinės fermentacijos metodą butelyje nuo XVII amžiaus pradžios iki jo ankstyvojo industrializavimo XIX amžiuje“. Vilnijančios Šampanės kalvos Šiaurės Prancūzijoje, ant kurių auginamos vynuogės šampanui, yra vienos brangiausių Europoje žemės ūkio paskirties žemių. Įtraukimas į UNESCO sąrašą gali atnešti dar daugiau ekonominės naudos, nes tokios vietos ne tik labiau vilios turistus, bet ir galės pretenduoti į finansinę pagalbą paveldui išsaugoti.
Burgundijoje UNESCO išskyrė „Cote de Nuits“ ir „Cote de Beaune“ vynuogynus į pietus nuo Dižono, kuriuose iš pinot noir ir chardonnay veislių vynuogių gaminamas vienų geriausių rūšių raudonasis vynas.
Pasiūlymų sąraše, sudarytame pagal abėcėlę, paskutinė buvo Urugvajaus paraiška. Montevidėjus siūlė paskelbti paveldu Frai Bentoso miesto kultūrinį-industrinį peizažą.
„Fry Bentos“ yra ir mėsos prekės ženklas, užregistruotas 1899 metais. Žinomiausia Frai Bentoso mėsos kombinato produkcija buvo konservuoti mėsos pyragai. Per aukščiausią gamybos pakilimą 5 tūkstančiai darbininkų iš daugiau kaip pusšimčio šalių per valandą kombinate apdorodavo iki 400 karvių. Produkcijos paklausa buvo didžiulė, kombinatas sparčiai plėtėsi. 1887 metais čia susibūrė tiek daug darbininkų iš Vokietijos ir Didžiosios Britanijos, kad jie pasistatė miestelį, įsivedė elektrą ir nutiesė vandentiekį gerokai iki tol, kol tai atsirado Montevidėjuje.
Antrojo pasaulinio karo metais „Fry Bentos“ konservai maitino visą alkstančią Europą. Vien 1943 metais į Senąjį pasaulį buvo išsiųsta daugiau kaip 16 mln. skardinių troškintos jautienos.
Žmonijos kultūros ir istorijos paveldo sąraše nuo šiol yra Forto tiltas Škotijoje – didžiausias pasaulyje konsolinis tiltas su keliais tarpatramiais, „Speicherstadt“ muitinės sandėlių kompleksas ir „Kontorhaus“ kvartalas Hamburge. Raudonų plytų muitinės sandėlių kvartalas, pastatytas Hanzos mieste prekiauti be muito XIX amžiaus pabaigoje-XX amžiaus pradžioje, kadaise buvo didžiausias pasaulyje.
Pirmąjį objektą UNESCO Pasaulio paveldo sąraše nuo šių metų turi ir Jamaika. Tai - Mėlynųjų kalnų Džono Krou kalno nacionalinis parkas. Šiose apylinkėse auginamos vienos geriausių ir brangiausių pasaulyje „Blue Mountain“ kavos pupelės.
UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąraše iš viso yra daugiau kaip 1000 objektų.
Parengė Milda Augulytė
