Ką užfiksavo fotografuojančio poeto objektyvas? O kaip tikras profesionalas fotomenininkas gebėjo suderinti absoliučiai prieštaringas sąvokas – tylą ir kalbėjimą?
Kuo įdomus dabartiniams menininkams Vilniaus dailės mokyklos patriarchas Pranciškus Smuglevičius, kurio gimimo 270ąsias metines šįmet minime?
O kokių netikėtų radinių slepia pašto siuntos? Tai klausimai, į kuriuos atsakymų galima rasti sostinės galerijose.
Atgijo medžiotojo instinktas
Galerijos „Oslo namai – meno erdvė“ šeimininkai džiaugiasi: viena gražiausių šios vasaros ekspozicijų – jautri ir spalvinga poeto Eugenijaus Ališankos fotografijų paroda.
E.Ališankos fotografijos iš tolimų kraštų – tarsi pasakojimai. Bet tai nėra kelionės įspūdžiai, o pasakojimai apie begalinius tolius, apie nematytas ryškias spalvas, apie nepaprastą egzotiškų merginų akių gilumą ir apie laisvės dvasią, supančią mus, kad ir kur eitume – ar uolų atbrailomis Peru tolybėse, ar pieva prie Molėtų.
Poetas turi albumą, parvežtą iš Sibiro, kuriame šimtai jo kūdikystės ir vaikystės nuotraukų. Tėvas fotografavo beveik visą gyvenimą, kol jo numylėtinis „Zorkij 5“ pateko į Eugenijaus rankas.
„Kitaip sakant, perėmiau šeimos galvos pareigas, stojau į kitą objektyvo pusę. Iki šiol ten ir stoviu.
Kartais be fotoaparato jaučiuosi beginklis, tarsi medžiotojas be šautuvo, ypač kelionėse. Rudimentinis poreikis medžioti. Ir dar retsykiais pataikyti.
Medžioklio instinktą aiškiai pajutau Tanzanijos safariuose, kur teleskopiniu objektyvu šaudžiau liūtus, žirafas, impalas ir jutau virpulį paširdžiuose. Lengviau šaudyti į dangų, debesis, saulėlydžius, sunkiausia – į žmones, nes, perfrazuojant Friedrichą Nietzsche, „intymu, pernelyg intymu“, – apie savo pomėgį pasakojo E.Ališanka.
Galerijoje „Oslo namai – meno erdvė“ eksponuojamos jo nuotraukos iš kelionės po Peru.
Paliko erdvės vaizduotei
Antradienį Prospekto fotografijos galerijoje atidaroma Alfonso Budvyčio fotografijų paroda „Iškalbinga tyla“. Per atidarymą bus surengtas prisiminimų vakaras, kuriame dalyvaus autoriaus kolegos.
Iškalbinga tyla – dvi absoliučiai prieštaringos sąvokos – tyla ir kalbėjimas.
Pasak parodos kuratorės Danguolės Ruškienės, pati A.Budvyčio fotografijos prigimtis yra dvilypė. Užfiksuotas vaizdas jose – spengiamai tylus, meditatyvinis, gramzdinantis į gilius apmąstymus. Tylią savo fotografijų prigimtį galbūt galėtų paaiškinti pats autorius, bet fotografinių vaizdų iššifravimo kodų jis nepaliko.
Tad parodos „Iškalbinga tyla“ lankytojų laukia įdomūs atradimai – patiems iššifruoti A.Budvyčio vaizdus.
Pašto siuntų paslaptys
Kupina staigmenų paroda eksponuojama Energetikos ir technikos muziejuje. Jos pavadinimas – „Lietuva pašto siuntoje“. Tai – keliaujantis įdomybių kambarys („Wunderkammer“), pristatantis UNESCO paveldą Lietuvoje.
Atidarę dešimt skrynių – pašto siuntų lankytojai išvysta dešimt Lietuvoje esančių kultūros ir gamtos stebuklų, įrašytų į UNESCO registrus ir sąrašus.
Ar žinome, kokias Lietuvos vertybes saugo UNESCO? Paroda „Lietuva pašto siuntoje“ – gera proga prisiminti.
Pašto siuntose slepiasi Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija, Struvės geodezinis lankas, kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje, sutartinės, lietuvių polifoninės dainos, dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse, Žuvinto biosferos rezervatas, Baltijos kelias, Radvilų archyvų ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija.
Pokalbis su baroko metru
„Sveiki gyvi, Maestro Pranciškau Smuglevičiau!“ – pagarbiai tars būrys Lietuvos dailininkų parodoje, atidaromoje „Arkos“ galerijoje antradienį.
P.Smuglevičius buvo puikus XVIII amžiaus tapytojas ir piešėjas, palikęs daug darbų antikiniais ir Biblijos motyvais, portretų, alegorinių kompozicijų ir istorinės tematikos siužetinių kūrinių.
Minėdami Vilniaus dailės mokyklos patriarcho P.Smuglevičiaus gimimo 270-ąsias metines šiuolaikiniai menininkai pabandė užmegzti dialogą su baroko metru ir pateikti savas vizijas jo kūrybos temomis.
Paroda „Arkos“ galerijoje – lyg kelionė laiku, pabuvimas P.Smuglevičiaus amžininkų, tapančių barokine maniera, draugijoje. O juk kelionė laiko mašina visada kursto vaizduotę.
