Atidarymo desertai
Iki rugsėjo 18 d. teatras kviečia į J.Skuratovos parodą „Gyvos knygos“, kurioje eskponuojami erdviniai objektai, sukurti koliažo ir asambliažo technika. Jungdama senų pasakų knygų, žaislų motyvus, dailininkė sukūrė dešimtį lagaminų, kuriuose išradingai ir subtiliai interpretuojami žinomų pasakų, jų herojų įvaizdžiai.
„Man visuomet patiko senovė bet kokia forma – ar tai būtų senas daiktas, namas ar nuotrauka. Juose, kaip ir raukšlių išsiuvinėtame veide, matyti jausmų, išgyvenimų, laimės ir netekčių įspaudai“, – apie savo meilę liūdnam praeities grožiui sakė menininkė. Galbūt lagaminuose įkurtos iš praeities atkeliavusios knygos ir žaislai vyresniems žiūrovams primins jų pačių vaikystę, o mažiesiems pasirodys kaip neatrastas naujas pasaulis.
Teatro tradicija sezoną pradėti su repertuaro senbuviu ir naujoku nekinta. Po rugpjūčio 22 d. 12 val. parodytos visiems gerai pažįstamos „Raudonkepurės“, kitą dieną žiūrovus kvies naujausias teatro spektaklis „Evoliucija“ (rež. Šarūnas Datenis). Spektaklio kūrėjai įtrauks į visatos sukūrimo džiazą: plepus ir enscentriškas mokslininkas savo laboratorijoje rodys eksperimentus ir kartu su mažaisiais žiūrovais bandys įminti pasaulio atsiradimo paslaptis, o jam į pagalbą ateis jaunieji asistentai ir nematyti neregėti gyvūnai.
Nuo D.Charmso iki J.Erlicko ir dar toliau
Tarp šį sezoną numatomų premjerų – spektakliai ir vaikams, ir suaugusiems. Jau spalio mėnesį teatras pakvies į du naujus spektaklius, režisuojamus Rolando Kazlo ir Olgos Lapinos.
Tęsdamas lietuvišką tematiką, tik šįkart atspirties tašku pasirinkęs ne poeto kūrybą ir gyvenimą, jau trečią spektaklį „Lėlėje“ kuria R.Kazlas. Įkvėptas Kazio Šimonio kūrybos ir airių rašytojo Seumaso O'Kelly apysakos „Audėjo kapas“, šviesaus liūdesio nuspalvintame spektaklyje-alegorijoje „Atrask mane“ R.Kazlas sieks atsigręžti į atminties, tautiškumo temas. Spektaklis pirmiausia skirtas lietuviškai auditorijai – kiekvienam jame apsilankiusiam tautiečiui teks pačiam atsakyti į klausimus, ką reiškia būti suaugusiam su vieta, žeme, susijusiam sau tautos istorija. Pasitelkiant archetipinę, mitologinę Audėjo figūrą, spektaklio kūrėjai klaus, ar lietuviškos lemties kūrėjas dar gyvas, ar jis pametė savo siūlą, ar yra, kas jį suriša?
Antroji rudens premjera – jaunos režisierės O.Lapinos ir žinomos lėlių teatro dailininkės J.Skuratovos bendro darbo rezultatas. Vaikams skirtas spektaklis statomas Didžiojoje teatro salėje rusų rašytojo Daniilo Charmso kūrinio „Apie tai, kaip Kolka Pankinas skrido į Braziliją, o Petka Jeršovas niekuo netikėjo“ ir kitų autoriaus eilių motyvais. Tai šmaikšti, anekdotinė istorija apie dviejų berniukų kelionę į įsivaizduojamą Braziliją, kelionės metu patirtus nuotykius ir vaikiškos fantazijos grožį.
Pasak režisierės, vaikiškų svajonių ir fantazijų neatitikimas realybei sudaro esminį šios istorijos konfliktą, lemiantį komiškas ir absurdiškas situacijas, į kurias patenka Kolka ir Petka: berniukai vietoj karvių mato bizonus, vietoj varnų – papūgas, o baltaplaukius šiaurės gyventojus palaiko indėnais... D.Charmso kūrinyje režisierę domina dvasinis bręstančio vaiko pasaulis, psichologijos niuansai, vidiniai konfliktai tarp naivaus tikėjimo ir pragmatiško skepticizmo, poetiškos ir proziškos mąstymo logikos, intuicijos ir buitinio santykio į gyvenimą. D.Charmso kūryba spektaklyje pritaikoma prie šiandienos įvaizdžių, o scenografija kuriama pasitelkus vaikų piešinius, kurie ne tik atgis didžiulėse koliažo principu sukurtose lėlių figūrose, bet ir animacijos projekcijose.
Po Naujųjų metų teatras pakvies į lėlių spektaklio suaugusiems „Tiesiog žmogus“ premjerą. Mažojoje salėje pagal Juozo Erlicko kūrybą spektaklį kurs aktorius Dalius Butkus ir dailininkė Aušra Bagočiūnaitė-Paukštienė. Kūrėjai sieks kalbėti apie šių dienų žmogaus vienatvę, idealios meilės ilgesį bei daugelį kitų opių temų, slypinčių J.Erlicko humoreskose ir humoristiniuose eilėraščiuose.
58-ąjį sezoną „Lėlė“ planuoja pabaigti muzikiniu spektakliu pagal Sigito Gedos pjesę „Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis“. Algirdo Mikučio Didžiojoje teatro salėje režisuojamas miuziklas – tai odė vaikystei, bundančiam vaiko dvasingumui ir jį supančio pasaulio grožiui, tyriausioms svajonėms.
Gastrolieriai ir parodų rengėjai
Ateinantį sezoną teatras ne tik pats gastroliuos, bet užleis sceną užsienio spektakliams. Jau rugsėjį „Lėlė“ su spektakliu „Muzikinė dėžutė“ keliaus į Armėniją atstovauti Lietuvai tarptautiniame lėlių teatrų festivalyje „Tumaniano pasaka“. Auksinį scenos kryžių pelnęs spektaklis „Smėlio žmogus“ lapkritį viešės Potsdame (Vokietijoje) vyksiančiame festivalyje „Unidram“, o pavasarį keliaus atstovauti Lietuvai prestižiniame lėlių teatro festivalyje Bielsko Bialoje Lenkijoje.
Naująjį sezoną „Lėlė“ nepamirš ir Lietuvos. Be jau tradicija tapusių išvykų į Lietuvos regionų festivalius, teatras planuoja tęsti edukacinį-kultūrinį projektą „Diena su „Lėle“ ir rugsėjo pabaigoje apgulti Švenčionėlius: čia bus eksponuojama „Gyvojo lėlių muziejaus“ paroda, rodomi teatro spektakliai ir rengiamos kūrybinės lėlių dirbtuvės vaikams bei pedagogams.
Gruodžio mėnesį, artėjant šventiniam maratonui, „Lėlė“ ruošia neeilinę dovaną savo žiūrovams. Teatre lankysis prancūzų lėlių teatro trupė „23h50“. Garsiąją lėlių teatro mokyklą Šarlevilyje baigę kūrėjai „Lėlėje“ parodys tris spektaklius ir surengs lietuvių lėlininkams kūrybines dirbtuves.
Šį, 58-ąjį, sezoną teatre bus minimi keli jubiliejai: jau keturiasdešimt metų, kai Vilniaus teatras „Lėlė“ savo namais laiko senuosius Oginskių rūmus Arklių gatvėje, į kuriuos atsikėlė 1975 m. gruodį. Ta proga kalėdiniu laikotarpiu numatomas šventinis renginys. O dailininkė, režisierė, teatro įvaizdžio, leidinių, plakatų kūrėja A.Bagočiūnaitė-Paukštienė rudenį minės savo asmeninį jubiliejų, kurį palydės net keliose skirtingose Vilniaus erdvėse atsidarysiančios parodos, kurias sausį apibendrins Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje įsikursianti menininkės kūrybos įvairovę atskleidžianti retrospektyvinė paroda.
