Pasikeitus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriui, paskirtas naujas ir universitetui priklausančio Kauno botanikos sodo direktorius. Nuo liepos 1-osios juo tapo buvęs VDU Gamtos mokslų fakulteto prodekanas N.Jurkonis.
Gamtos ekologijos specialistas įsitikinęs, kad Kauno botanikos sodo darbuotojai per ilgai virė savo sultyse.
Pirmiausia, N.Jurkonio nuomone, reikia suformuoti savitą sodo veidą, įvertinti, kokios augalų kolekcijos vertingiausios, ir jas toliau puoselėti. Drauge restauruoti ir apleistus sodo pastatus.
– Kokias problemas pradėjęs eiti botanikos sodo vadovo pareigas radote? – „Laikinoji sostinė“ paklausė N.Jurkonio.
– Kauno botanikos sodas daugelį metų buvo uždara institucija. Joje vyko mokslinė ir tiriamoji veikla, tačiau per mažai galvota apie ekspozicijų patrauklumą lankytojams.
Paskutinius penkerius metus sodas keičiasi, tapo atviresnis visuomenei, čia vyksta vis daugiau renginių. Tai reikia tęsti. Manau, kad svarbiausias ir artimiausias uždavinys – ieškoti ir rasti savitą veidą.
Manau, kad dvaro parkas, želdynai turėtų priminti Lietuvos dvarų parkų stilių su tuomet būdingais želdiniais, rožynais, gėlynais. Lietuvoje tinkamų tokių parkų pavyzdžių labai mažai, nes jie kuriami savamoksliškai, mėgėjiškai.
Geriau bandomas tvarkyti Užutrakio dvaras. Geriausias pavyzdys – Palangos gintaro muziejaus ir botanikos parko teritorija. Ją kuria ir prižiūri patyrę specialistai. Su jais pradėjome konsultuotis ir mes.
Permainos turi paliesti ir sode augančias augalų kolekcijas. Viso pasaulio augalų tyrinėti ir prižiūrėti nepajėgsime. Reikia įvertinti dabar esančias kolekcijas, atrinkti, kurios vertingiausios, ir investuoti į jas.
Manau, kad sode reikėtų daugiau dėmesio kreipti į Lietuvoje išvestų ar mūsų regionui būdingų retų, nykstančių augalų tyrimus ir saugojimą.
Pirmasis žingsnis jau žengtas. Vykdome naują projektą „Sudovika“. Saugome, dauginame ir tiriame Suvalkijos regionui būdingus augalus. Jei prireiktų, galėsime padėti atsodinti tam regionui būdingus, tačiau išnykusius ar nykstančius želdinius.
Taip pat šiemet iš pagrindų atnaujintas rožynas. Drąsiai galiu sakyti, kad tai turtingiausias, įvairiausių veislių rožių turintis gėlynas. Kol kas jis nėra labai išvaizdus, tačiau po kelerių metų suvešės.
– Atvykus į botanikos sodą pirmiausia akis bado buvusių arklidžių pastatai. Aptriušusiuose statiniuose prie pat įėjimo įkurti sandėliai. Ne ką geriau atrodo ir kiti sodo statiniai. Kada tai gali pasikeisti?
– Sode esančių dvaro pastatų komplekso būklė prasta. Aptriušęs pagrindinis pastatas – dvaro rūmai, kuriame įsikūrusi administracija. Čia net nėra padoraus tualeto, todėl kviesti svečius, rengti koncertus, konferencijas sudėtinga. Nepatogu dirbti ir darbuotojams.
Susidėvėjusi ir sodo takų bei laistymo sistemų infrastruktūra, per tvenkinius vedantys tiltai. Reikia ir modernesnės informacinės sistemos apie augalus, nes kol kas ji labai primityvi.
Pokyčių turi atsirasti per artimiausius kelerius metus. Botanikos sodo pastatų kompleksas yra paveldo objektas. Šią vasarą iš VDU ir Kultūros paveldo departamento gavome 23,5 tūkstančio eurų, už kuriuos parengtas pagrindiniame pastate esančios rotondos interjero tyrimų ir tvarkybos darbų projektas.
Taip pat suremontuotas dvaro rūmų stogas ir antrojo aukšto perdangos. Pamažu paveldosaugininkai atlieka viso pastato polichrominius tyrimus. Pagrindinį pastatą numatyta restauruoti dalimis.
Iki šių metų pabaigos baigsime rengti buvusių arklidžių ir tvartų restauravimo ir pertvarkos techninį projektą. Čia turės įsikurti ekspozicijų, konferencijų, edukacijos salės, informacijos centras, svečių kambariai, restoranas. Lėšų šiam projektui įgyvendinti ieškosime kitais metais.
Taip pat planuojame atstatyti sode buvusią medinę pergolę, sutvarkyti salos infrastruktūrą. Remonto reikia ir vaistinių augalų pastatui.
– Ar pokyčiai palies ir parko augalų ekspozicijas?
– Šiuo metu rengiamas takų bei infrastruktūros atnaujinimo projektas.
Norėčiau, kad, kaip kituose moderniuose užsienio šalių botanikos soduose, lankytojai galėtų apie ekspozicijoje pristatomus augalus sužinoti naudodamiesi išmaniaisiais telefonais ar bevieliu internetu.
Tam remontuojant takus numatyta įrengti ir specialių kabelių sistemą.
Italijoje, Pizos botanikos sode, mačiau įdomiai pateiktą informaciją apie augalus reljefiniuose informaciniuose stenduose. Žmonės gali apčiuopti ne tik žodžius, bet ir pirštais pajusti, kaip atrodo augalų lapai, vaisiai.
Tokia informacija turi atsirasti prie įdomesnių mūsų sodo augalų. Apskritai sode reikia aiškesnės informacinės sistemos. Sodo darbuotojai yra parengę keletą teminių ekskursijų. Jų reikia dar daugiau.
– Ar, jūsų manymu, Kauno botanikos sodas ne per mažai užsiima savireklama? Ar darbuotojai pasirengę atlikti ne tik augalų tyrimo, veisimo darbus, bet ir patraukliai pateikti informaciją apie savo veiklą?
– Sode vyksta darbuotojų kartų kaita. Per vieną dieną vyresni darbuotojai naudotis moderniomis technologijomis neišmoks. Tačiau tai bus būtina.
Mūsų misija – ne tik puoselėti aplinką, kurioje malonu pasivaikščioti lankytojams, vestuvininkams. Turime skleisti ir žinias apie ekologiją, gamtosaugą.
Su įvairių Kauno aukštųjų mokyklų studentais bendradarbiaujame, nes sodas yra ir mokomoji bazė.
Daugiau ryšių reikia su moksleiviais bei turizmo specialistais. Savireklamos sritis iki šiol nebuvo deramai išnaudota.
