Pasak ministro, šiuolaikinė masinės paramos „crowdsourcing“ praktika rodo, jog pasaulyje anoniminiai donorai lygiai taip pat, kaip ir stambieji mecenatai, teikia svarią paramą paramos gavėjams ir aukoja pinigus ne siekdami finansinės naudos, o vadovaudamiesi filantropinėmis vertybėmis, įsitikinimais ir idėjomis. Dėl šios priežasties mecenatystės skatinimo strategija turi apimti ir stambiuosius, ir smulkiuosius mecenatus, kurie teikia prioritetą kultūrai remdamiesi tradicijomis ir vertybėmis.
Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą ministras siūlo papildyti mecenavimo veikla, į ją įtraukiant galimybę nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams skirti iki 2 proc. pajamų mokesčio meno kūrėjo statusą turintiems fiziniams asmenims.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą siūloma papildyti nustatant, kad mecenavimo būdu gautos lėšos būtų laikomos neapmokestinamomis pajamomis. Įstatymo projektu siekiama, kad ne tik valstybė, bet ir jos piliečiai savo lėšomis prisidėtų prie meno kūrėjų kūrybos skatinimo ir gausinimo, kadangi profesionalusis menas – nacionalinės kultūros dalis.
„Sovietmetis visiškai numarino vertybių sistemą, o kartu su ja ir tarpusavio pagalbos bei mecenatystės tradicijas. Pagal Labdaringos pagalbos fondo „Charities Aid Foundation“ sudaromą pasaulinio dosnumo indeksą „World Giving Index“ pernai Lietuva įvertinta 119 vieta iš 133 (Latvija – 89, Estija – 103). Nors ši pozicija yra geresnė, nei ankstesniu laikotarpiu, tačiau galiu teigti, kad, palyginti su kitomis Europos ir pasaulio valstybėmis, Lietuvoje nėra skatinama labdara ir parama, nesupažindinama su jos teikiamomis galimybėmis, kurios neša naudą bendruomenėms ir valstybei“, – sako Š. Birutis.
Pasak jo, 2014 metų pabaigoje buvo atlikta sociologinė visų labdaros ir paramos procesų grandž̌ių atstovų – mecenatų, tarpinių institucijų ir paramos gavėjų – apklausa. Pagrindinės apklausos įžvalgos – Lietuvos valstybės politika nepuoselėja mecanavimo tradicijų, neskatina mecenatų indėlio į kultūros plėtrą, visuomenė nepakankamai informuojama apie filantropiją, kaip visuomenės gerovės pamatą ir vertybę, trūksta politikos, skatinančios mecenatystės fondų veiklas, edukacinių renginių šia tema.
„Dėl šios priežasties rekomenduosime, kad vertybes atspindėtų ir įvairių amžiaus grupių ugdymo valstybinės programos. Atsižvelgiant į tai, jog filantropinė veikla dažnai pasireiškia tarpsektorinėmis iniciatyvomis, rekomenduosime stiprinti vadinamosios „tarpinės grandies“ – fizinių ir juridinių asmenų, kurie už̌tikrina skirtingų sričių sąveiką, kompetencijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati kultūros sritis yra itin palanki filantropijos vertybių sklaidai“, – sako ministras.
Kaip rodo daugelis pavyzdžių, pažintis su šalimi ar miestu vyksta per kultūrą, t.y. per paveldo objektus, renginius, naujus kūrinius ir kitus produktus, todėl mecenatystės matomumas tampa didelis. Tačiau yra ir kitas vertybinis aspektas – paremti meno kūriniai ir kultūros reiš̌kiniai liudija ne tik donorų socialinį jautrumą, pateikia sektinus pavyzdžius, bet taip pat liudija mecenato, kūrėjo ir visuomenės kultūrinį išprusimą.
„Suvokimas, jog priklausai visuomenei, kuri vertina kultūrą ir meną, didina pasitikėjimą savo kompetencijomis, potencialiai įkvepia plėsti akiratį, kurti aplinką ir didžiuotis savo šalimi“, – sako Š.Birutis.
Skirtingai negu dauguma kitų sričių projektų, menas ir kultūra gali tapti socialinės ir ekonominės pažangos varikliu – paremti meno ir kultūros projektai gali tapti efektyviomis kūrybinių industrijų veiklomis, sukurti naujas darbo vietas, padidinti sukultūrintos aplinkos vertę, o paremti meno ir kultūros srities projektai yra susiję su konkrečia vietove ir prisideda prie vietos tapatumo stiprinimo ir įvaizdžio gerinimo.
„2015-uosius Seimas yra paskelbęs kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio metais. Be aktyvaus dalyvavimo politikoje, valstybės valdymo, švietimo, socialinių reformų, šis valstybės veikėjas, kompozitorius ir diplomatas daug energijos ir lėšų skyrė kultūros prieinamumui didinti, visuomenės kūrybiškumui skatinti, kultūriniam sąmoningumui ugdyti.
Šią asmenybę būtų galima įvardyti kaip vieną iškiliausių savo epochos kultūros mecenatų to meto Lietuvoje, todėl norime, kad ir XXI amžiuje jo pavydžiu sektų visa visuomenė, todėl prašysiu kolegų balsuoti ir pritarti siūlymui svarstyti įstatymų pakeitimų projektus“, – sako ministras.
2015-ųjų pradžioje Š. Birutis įsteigė apdovanojimus metų kultūros mecenatams, jais tapo 10 kultūros renginius ir bendruomenes rėmusių Lietuvos verslininkų. Jiems įteiktos Metų mecenatų aukso žvaigždės.
Šiuo metu taip pat svarstomi kultūros įstaigų ir bendruomenių pasiūlyti kandidatai tapti 2015 metų kultūros mecenatais. Ministro nuomone, mecenatystės mastai valstybėje atskleidžia bendruomenės brandą ir imunitetą iššūkiams.
