Ne „Yesterday“, o „Plakta kiaušinienė“
Vieną 1964 m. rytą grupės „The Beatles“ narys P.McCartney atsibudo savo merginos namuose galvoje skambant iki tol dar negirdėtai melodijai. Jis iškart nuskubėjo prie pianino ir melodiją įrašė į juostelę, kad nepamirštų. Iš kur visa tai? P.McCartney neatsiminė, kad šią susapnuotą melodiją būtų girdėjęs anksčiau. Bet gal pasąmonė ją nuo kažko nukopijavo? Kartais taip nutinka – išgirsti kokią dainą, paskui susapnuoji, ir atrodo, kad pats ją sukūrei. Mokslininkai net pavadinimą tokiam atvejui turi – kriptomnezija.
Tad, norėdamas įsitikinti, kad melodijos nenukopijavo, P.McCartney visą mėnesį lankė kitus muzikantus ir klausinėjo, ar jie yra girdėję šią melodiją. P.McCartney džiaugsmui, visų atsakymas buvo „ne, girdžiu tai pirmą kartą“. Taigi P.McCartney įsitikino, kad susapnuota melodija – jo nuosavybė.
Ką gi, dabar reikėjo teksto. Tačiau muzikantai žino, kad neretai tinkami žodžiai į galvą šauna kur kas vėliau. Ir būna dienų, net mėnesių, kai nieko padoraus sugalvoti nepavyksta. Tad iš pradžių P.McCartney parašė kur kas paprastesnį tekstą, o savo lyrinę dainą pavadino „Scrambled eggs“ („Plakta kiaušinienė“).
1965 m. birželį ši daina, tik jau su kitais žodžiais ir pavadinta „Yesterday“ („Vakar“), pagaliau buvo įrašyta studijoje. „The Beatles“ iš pradžių bandė dainą įrašyti pritariant įvairiems muzikos instrumentams, tokiems kaip būgnai ar elektriniai vargonai, tačiau galop nuspręsta, kad akustine gitara gros tik vienas P.McCartney, o jam pritars styginių kvartetas.
Uždraudė išleisti „Yesterday“ singlą Jungtinėje Karalystėje
Lyrinė, liūdna daina apie išsiskyrimą. Kam skirti jos žodžiai – ar buvusiai P.McCartney merginai, o gal amžinybėn iškeliavusiai jo mamai? Pats P.McCartney prieš porą metų teigė manantis, kad ši daina – būtent apie jo mamą. Tuo metu, kai dainą sukūrė, to esą dar nesuprato, tačiau dabar, žvelgdamas į praeitį ir į dainos žodžius, jam viskas tampa aiškiau.
P.McCartney, beje, dabar 73 metai, ir per savo gyvenimą jis patyrė ir daugiau skaudžių išsiskyrimų – mirė jo pirmoji žmona Linda, tragiškai žuvo artimas bičiulis, „bitlų“ narys Johnas Lennonas. Vis dėlto pačioje „Yesterday“ dainoje taip ir lieka neaišku, su kuo išsiskiriama. Muzikos apžvalgininkas Karolis Vyšniauskas sako, kad šis neapibrėžtumas – viena priežasčių, kodėl ir šiandien „Yesterday“ yra daugelio mylima daina – joje galime atpažinti ir savo pačių gyvenimo akimirkas.
„Yra tokių klasikinių truputį nostalgiškų, liūdnų dainų, kurios žmonėms labai dažnai paliečia širdį, nes jiems lengva su jomis susitapatinti. „Yesterday“ yra apie tai, kad vakar viskas buvo šiek tiek geriau ir kaip norėtųsi į vakar sugrįžti. Mums dažnai irgi norisi, kad viskas būtų kaip anksčiau, nes atrodo, kad anksčiau viskas buvo smagiau“, – kalbėjo K.Vyšniauskas.
Kad ir kaip keista, daina „Yesterday“ ne iškart pateko į „The Beatles“ muzikos albumą. Kalbama, kad šio kūrinio nemėgo kiti grupės nariai, nes jis smarkiai skyrėsi nuo kitų to meto „bitlų“ dainų. Tuo labiau kad pats P.McCartney iki tol visada rašydavo kur kas greitesnes, linksmesnes dainas, o gilesnę prasmę turinčių dainų kūrėjo titulas priklausė J.Lennonui. Taigi – trys „bitlų“ nariai uždraudė išleisti „Yesterday“ singlą Jungtinėje Karalystėje, vėliau grupė išleido du albumus „Beatles for Sale“ ir „A Hard Day`s Night“, bet juose dainos neįrašė. Galiausiai ji pasirodė albume „Help!“ Tai buvo pirmas oficialus „The Beatles“ įrašas, kuris pasikliovė tik vieno grupės nario – P.McCartney atlikimu. Ir tai publikai patiko – JAV „Yesterday“ iškart tapo pačiu populiariausiu kūriniu.
Geriausia XX a. daina
Šiandien „Yesterday“ laikoma viena iš daugiausia kartų atliktų dainų. Suskaičiuota, kad vien Amerikos radijo stotyse ir televizijos kanaluose XX a. ši daina buvo atlikta daugiau nei 7 mln. kartų. Maža to, Guinnesso rekordų knygoje ši daina įrašyta kaip turinti daugiausia vadinamųjų „koverių“ (kitų atlikėjų savaip atliekamų versijų). O tų versijų yra per 3 tūkstančius.
Filosofas L.Donskis, ne kartą „Yesterday“ atlikęs gyvai, prisimena, kad pirmą kartą išgirdo ją atliekamą net ne „bitlų“, o Tomo Joneso: „Dainavo jis tikrai labai gražiai. O kiek vėliau išgirdau „Yesterday“ visai kitaip atliekamą „bitlų“ ir supratau, kad ji yra magiška. Ji gali turėti mažiausiai keletą versijų. Man be galo patiko tokia barokinė versija, kurią pasiūlė pats P.McCartney. Kita vertus, buvo ir kitokia, šiek tiek soulo manierą primenanti T.Joneso versija.“
Tada, prisimena L.Donskis, jis supratęs vieną iš stebuklų – tai daina, kuri kaip chameleonas pačia geriausia prasme turi daug gyvybių, ji yra taip talentingai, taip nuostabiai sukurta, kad ją galima atlikti įvairiai.
„Ji pasiduoda ir soulo, ir roko interpretacijai, ir kaip postmodernistiniai romanai gali turėti įvairiausių sluoksnių, panašiai kaip U.Eco kūriniai, kurie gali būti skaitomi ir intelektualų, ir žmonių, kurie nori tik detektyvo. Taip ir į „Yesterday“ galima žiūrėti kaip į gražią, sentimentalią dainą, ją galima dainuoti pasiėmus gitarą, nieko ten ypatingo gali ir nebūti. Kita vertus, ji atsiveria ir rafinuotai interpretacijai“, – įsitikinęs filosofas.
1999 m. britų BBC radijo rinkimuose „Yesterday“ išrinkta geriausia XX a. daina. O įtakingas amerikiečių žurnalas „Rolling Stone“ 500 geriausių visų laikų dainų sąraše šiam kūriniui skyrė 13-ą vietą. Ir paskutiniai skaičiai: 2 minutės ir 3 sekundės – tiek trunka daina „Yesterday“. Labai trumpa, tarsi akimirksniu praplaukianti. Bet, pasirodo, tiek užtenka, kad būtų pasiektos milijonų žmonių širdys, kad šie skubantys ir lekiantys žmonės bent trumpam sustotų ir galbūt taptų geresni.
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“
P.McCartney dainuoja „Yesterday“