Taip prasideda rašytojos Loretos Jastramskienės austriškų novelių romanas „Įpėdiniai“.
Rašytoja trylika vasarų per atostogas keliavo po Austriją, kopė į Alpes. Stebėjusi ir pažinusi šios šalies žmones, tradicijas, kultūrą, sukūrė netradicinį, veržlų, vidinę žmogaus laisvę teigiantį novelių romaną apie mįslingą žmogaus prigimtį, sudėtingus charakterius ir nenuspėjamus likimo vingius, kurie skleidžiasi išskirtinėje didingų Alpių aplinkoje, ten, „kur žmogus supranta ir pajunta, kas yra baimė ir karščiausias džiaugsmas“, erdvėje, kurioje „atsiveria nežinomi takai“ ir iškyla „nežemiško grožio Kūrėjo paveikslai“.
O visa sujungia ir vienija „pagrindinis romano veikėjas – Laikas ir Vieta, jie sutalpina atstumą nuo pirmųjų Žemės gyventojų iki kiekvieno mūsų.“
„Įpėdiniai – trečioji rašytojos knyga (romanai „Vanduo nemoka kalbėti, 2008 m., „Juokingos moters agapė“, 2011 m.).
Loreta Jastramskienė. Įpėdiniai. – Vilnius: Versus aureus, 2015. – 240 p.
