Paraiškoje teikiama miesto programa bus ilgalaikis 6–7 metus trunkantis įsipareigojimas, kuriam yra būtinas politinis sutarimas nacionaliniu, regioniniu ir miesto lygmeniu, bei ilgalaikės nuoseklios pastangos, užtikrinančios ne tik paraiškos ir programos parengimą bei jos įgyvendinimą, bet ir veiklos tęstinumo užtikrinimą Europos kultūros sostinės metams pasibaigus.
Paraiška turi būti grindžiama kultūros programa, kurioje pabrėžiamas europinis aspektas. Kultūros programa turi apimti vienerius Europos kultūros sostinės vardo metus ir ji turi būti parengta konkrečiai šiam vardui gauti.
Miestas, kuriam bus suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, sieks didinti kultūros pasiūlos apimtis, įvairovę ir europinį aspektą, taip pat ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą; didinti kultūros prieinamumą ir dalyvavimą kultūros veikloje; didinti savo kultūros sektoriaus pajėgumus ir stiprinti jo sąsajas su kitais sektoriais bei kultūros priemonėmis didinti tarptautinį žinomumą.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui. 2022 metais dvi valstybės narės, kurių miestams suteikiama teisė gauti Europos kultūros sostinės vardą, yra Lietuva ir Liuksemburgas.
Europos kultūros sostinės vardo suteikimas nėra grindžiamas finansavimu. Čia svarbiausia idėjos, kurių įgyvendinimui bus rašomos paraiškos finansavimui gauti iš įvairių Europos Sąjungos fondų.
Kai miestui oficialiai suteikiamas Europos kultūros sostinės vardas, įgaliotas Europos Komisijos pareigūnas, remdamasis ekspertų grupės rekomendacija, gali šiam miestui skirti Melinos Mercouri vardo apdovanojimą, kuris siekia 1,5 mln. eurų.
