Buvusiame Kučkuriškių popieriaus fabrike Naujoje Vilnioje šį rudenį vyko pramonės zonos konversijos kūrybines dirbtuvės. Jų tikslas – pasiūlyti popieriaus fabriko teritorijos ir joje esančių pastatų pritaikymo Mokslo muziejui architektūrines-menines idėjas.
Keturios architektų grupės: T. Balčiūno architektūros biuras (architektai T. Balčiūnas, D. Martinaitis, Ž. Jagėla, R. Petraitytė, A. Dominas), „Senojo miesto architektai“ (architektai J. N. Ferguson, G. Jankauskas, V. Zilinskas, R. Žusinas), M. Šiupšinskas, G. Štelbys, T. Usovas ir ECOAGE (architektai L. Karmaza, E. Buikaitė), priėmė iššūkį buvusį Kučkuriškių popieriaus fabriką paversti pažangiausiu – trečios kartos – Mokslo muziejumi- centru.
Kaip jiems sekėsi kurti tokioje sudėtingoje vietoje? Juk buvęs Kučkuriškių popieriaus fabrikas stovi ne šiaip gražioje aplinkoje – Vilnelė suka vingį aplink teritoriją. Jis įsikūręs Pavilnių ir Verkių regioninių parke, o fabriko pastatų kompleksas – valstybės saugoma Kultūros vertybė.
Darbų turinį autoriai užkodavo pavadinimais, kurie daug pasako apie idėją: T. Balčiūno architektūros biuras pasirinko kodinį „Mokslo fabriko“ pavadinimą, „Senojo miesto architektai“ orientavosi į ateitį – „Future Vilnius“, M. Šiupšinsko kolektyvas prakalbo apie vandens įtaką aplinkai – „Erozija“, o ECOAGE savo darbą pakrikštijo „Ant bangos“ vardu.
Įžvalgomis apie tai, kaip menininkams sekėsi susidoroti su užduotimi, pasidalino ir ekspertai: kultūros paveldo ekspertė R. Putrimienė, VGTU Urbanistikos katedros Urbanistinės analizės mokslo laboratorijos mokslo darbuotoja dr. I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė ir architektas, Nacionalinės premijos laureatas, prof. R. Palekas.
Ekspertai gyrė autorius už kruopščią vietovės analizę („Senojo miesto architektus“, pasitelkusius net statistikos duomenis. ECOAGE patikrino galimybes pasiekti vietovę dviračiu.
Dėmesiu istorinei aplinkai pasižymėjo M. Šiupšinsko ir kt. kolektyvas, estetiškai išeksponavusį visų laikmečių istorinius sluoksnius ir T. Balčiūno architektūros biuras, elegantiškai išryškinęs į kultūros registrą įtrauktus objektus.
Pasiūlyta daug įdomių idėjų muziejaus scenarijui. Pavyzdžiui, „Senojo miesto architektai“ sumanė įdomią pažangos, futuristinių idėjų ekspoziciją. Ji pradedama pramonės revoliucijos išradimais ir baigiama šių dienų robotikos pasiekimais bei mokslinėmis ateities vizijomis.
Kiekviename darbe galima buvo rasti kažką, ką vertėtų įtraukti į būsimo architektūrinio konkurso aprašą. Norisi tikėti, kad toks konkursas iš tiesų įvyks.
R. Palekas reziumavo, kad ši vietovė puikiai tinka Mokslo muziejui. Tarp privalumų – itin patogus susisiekimas. Atvažiavus nuo Kauno pusės – pietiniu aplinkkeliu, magistralinėmis Drujos ir S. Batoro gatvėmis atvykstama tiesiai į vietą be ilgesnių sustojimų prie šviesoforų. Netrukus be problemų bus galima apvažiuoti miesto centrą ir vakariniu aplinkkeliu. Dar yra ir patogaus susisiekimas su šalies rytiniu pakraščiu.
Fabriko kompleksas, kuris yra kultūrinė, valstybės saugoma vertybė,stovi unikalioje, kalvų ir upės apsuptoje vietovėje.
Trečia, Naujo muziejaus statyba padarytų teigiamą įtaką ir Naujosios Vilnios gyventojams bei rajono bendruomenės gyvenimui. Tokios reikšmės objekto atsiradimą visuomet lydi naujos darbo vietos.
Ketvirta, būtent seno konversija, o ne naujo pastato statyba, yra tvarios plėtros pamatas ir pati savaime yra puiki edukacinė priemonė.
Dabar svarbiausia, kad šią vietą pripažintų tinkama Mokslo muziejui ne tik architektai, bet ir politikai.
Kūrybines dirbtuves surengė kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) ir UAB „Turto garantas“, iš dalies remiant LR kultūros ministerijai ir Lietuvos kultūros tarybai.
Ekspoziciją galima pamatyti Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1, Vilnius) 9-17 val. iki lapkričio 16 d.
