Asociacija Olita-Orany čia pristato pačios ką tik išleistą atvirukų rinkinį „Tiltas“. Jis įamžino dviejų tiltų per Nemuną statybos akimirkas – 16 juodai baltų iš 1899 metais pradėto statyti geležinkelio tilto, susprogdinto 1915 metasi per Pirmąjį pasaulinį karą, ir tiek pat spalvotų, kurios buvo atrinktos iš tūkstančių baigiamo statyti pėsčiųjų dviratininkų tilto ant išlikusio senojo atramų.
Naujų nuotraukų autoriai asociacijos vadovas Deividas Pinkevičius ir jos narys istorikas Giedrius Bernatavičius. O senojo geležinkelio tilto 16 nuotraukų, dešimt iki šiol alytiškiams dar nematytų, iš Lenkijos – Archyvum Panstwowe v Piotrkowe Tribunalskim.
Į pailgą voką, primenantį prabangų šokoladą, atskiruose langeliuos sudėtos nuotraukos taps ypatingu Alytaus suvenyru. Atrodo, jo gali greit pritrūkti, nes rinkinys išleistas tik 600 egzempliorių tiražu. Leidybą taip pat rėmė aktyvi Senamiesčio ir Ulonų gyvenamosios teritorijos vietos bendruomenė.
„Norėjome parodyti ir palyginti, nes žmonės labai mėgsta lyginti, kuo skyrėsi tilto statybos technologijos tuomet ir dabar“, – sakė D.Pinkevičius, kartu su bendraminčių būreliu prieš dešimtmetį sumanęs, jog reikėtų atstatyti šį tiltą.
Po kelerių metų jie įkūrė geležinkelio tilto su atšaka nuo Alytaus iki Varėnos istorija besidominčia asociaciją Olita-Orany, o trasą gaivino greit išpopuliarėjusiais dviračių žygiais.
2013 metais ant senojo atramų Alytaus bendrovė „Alkesta“ pradėjo statyti Tiltų ekspertų centro suprojektuotą aukščiausią Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltą, kuris šį mėnesį jau turėtų būti atidarytas.
Beveik 38 metrų aukščio naujasis tiltas 4 metrais pralenkė senąjį, bet abu vienodo ilgio – po 240,5 metro. 30 centimetrų dabartinis nusileidžia pločiu pirmajam kurio plotis siekė pusseptinto metro.
Senojo konstrukcija – tuo metu labai reta gembinė, o naujojo – paspyrinė. Tilto santvaros pagamintos Latvijoje, o jas ant atramų su milžiniškais kranais užkėlė žinomos pasaulyje „Mammoet“ kompanijos specialistai.
