Kokia yra vaizduotės galia? Ar ji turi ribas? Ir kur tuomet slypi garso prigimties paslaptis, gebanti sukelti panašias būsenas, pojūčius ir vaizdinius? Kaip meno kūrinio patirtis, per buvimą „čia ir dabar“, kuria bendruomeniškumą? Ar meno kūrinys apskritai gali sužadinti bendrą kolektyvinę vaizduotę? Šiuos ir kitus klausimus operoje „Confessions“ kuriamais garsovaizdžiais kviečia apsvarstyti ir patirti „Spatial Opera Company“ kūrėjai (kompozitoriai – švedas Jensas Hedmanas ir lietuvė Rūta Vitkauskaitė bei švedų sopranas Åsa Nordgren).
Erdvinės monooperos tamsoje „Confessions“ kūrybinė komanda siūlo žiūrovams trumpam atsisakyti vienos juslės – regos – tam, kad praplėstų ir atskleistų akustinės aplinkos ir jos suvokimo bei erdvinio garso poveikio vaizduotei galimybes.
„Netekus regos staiga ima ryškėti kiti pojūčiai, klausytojas tampa jautresnis. Atrodo, kad kūrinio klausaisi nebe iš šalies, o patenki į jį. Šitaip opera tampa būsena, jos klausytojas su savo potyriais lieka visiškai vienas“, – taip autentišką patirtį operoje „Confessions“ po 2015 metų balandį įvykusios premjeros apibūdino muzikos apžvalgininkė Marija Paškevičiūtė.
Operos kūrėjų komanda – Jensas, Åsa ir Rūta – susipažino 2010 metais „Naujosios muzikos inkubatoriaus“ projekte Latvijoje, kur juos sujungė bendras tikslas – sukurti erdvinę operą tamsoje, praplečiant akustinės aplinkos galimybes. Kūrinį inspiravo domėjimasis erdvine elektronika, o ypač – erdvinis akustinis garsas ir jo poveikis vaizduotei. Vienas operos kompozitorių, švedas J.Hedmanas teigė, kad erdvine opera tamsoje siekiama klausytojui suteikti labai asmenišką patirtį: „Confessions“ sutelkia dėmesį į kitus pojūčius nei rega – esminis jutimas yra klausa, bet taip pat daug dėmesio skiriame lytėjimui ir uoslei. Užsidengęs akis, jautiesi apsuptas muzikos ir esantis įvykių sūkuryje. Muzika tiesiogine prasme smogia tau į veidą. Atlikėjai juda per visą salę, kartais būdami vos per keletą centimetrų nuo tavo galvos.“
Operos libreto pagrindu tapo krikščioniškoji septynių mirtinų nuodėmių tema. Septyniose „Confessions“ (liet. – išpažintys) dalyse nagrinėjamos septynios nuodėmės – tai godumas, puikybė, apsirijimas, pavydas, kerštas, geismas, tingumas. Nuo pat kūrybinio bendradarbiavimo pradžios tarp kūrėjų užsimezgęs intuityvus ryšys operoje perkeliamas ir į muzikinį lygmenį. „Confessions“ suvienija jos autorių seniai brandintas kūrybinių eksperimentų idėjas: muzikos atlikimą tamsoje, įtraukiant ir kitas jusles (uoslę, lytėjimą) ir tariamai visiškai panaikinant vizualųjį aspektą. Tačiau kūrinyje pastarasis iš tiesų yra labiausiai kurstomas klausytojo vaizduotėje. Taigi „Confessions“ – tai opera, kuri tiesiogiai pavaldi klausytojo vaizduotės galiai.
13 d. 19 val. Vilniaus „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje – „Audiokaukas“.
14 d. 17 ir 19 val. Vilniaus „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje – „Confessions“.
15 d. 18 val. Klaipėdos „Kultūros fabriko“ Daugiafunkcėje salėje B – „Confessions“.
