Malūnas buvo pastatytas Liepalotų kaime Šakių rajone 1923 m., tačiau po septynių aštuonių dešimtmečių jis jau atrodė kaip vaiduoklis. Jeigu ne Lietuvos malūnų tėvu vadinamas archeologas Zenonas Baubonis, malūnas būtų ten ir sunykęs. Jo iniciatyva malūnas buvo išrinktas į šimtus atskirų dalių ir pervežtas į Vilnių. Nors dalis malūno Pilaitėje pasipuošė naujomis detalėmis, didžiąją dalį autentiškumo pavyko išsaugoti.
„Malūnai yra mūsų kultūros dalis, daugelis jų turi įdomias ir prasmingas istorijas. Būtų gaila, jeigu jos pasimirštų kartu su fiziniu malūnų išnykimu“, – sakė Z.Baubonis.
Šiuo metu malūnas yra atviras lankytojams, turistams iš kitų šalių, čia lankosi ir moksleivių ekskursijos, vyksta atviros pamokos apie duonos kelią, kurio muziejus yra čia pat po atviru dangumi.
„Gera matyti, kad buvęs Liepalotų malūnas puikiai įsiliejo į Pilaitės dvaro aplinką ir šiuolaikinį vilniečių bei šio miesto svečių gyvenimą. Tikime, kad kuo toliau, tuo daugiau Vilniaus miesto gyventojų ir jo svečių atras ir pažins šį nuostabų malūną“, – dalijasi mintimis ir ateities vizijomis Z. Baubonis.
