Pagrindinį vaidmenį spektaklyje sukūrė teatro ir kino aktorė Inga Jankauskaitė. Spektaklis – įspūdingos apimties, tad scenoje išvysime visą būrį aktorių tiek iš Klaipėdos dramos teatro, tiek ir kviestinių. Premjeriniai spektakliai vyks gruodžio 4, 6, 9 ir 10 dienomis.
Pastatyti „Karalienę Luizę“ atnaujinto teatro scenoje buvo sena staiga mirusio teatro vadovo Gedimino Pranckūno svajonė. Klaipėdos dramos teatras įvykdė jo valią.
Pjesėje apžvelgiamas karališkasis Klaipėdos laikmetis – 1807-1808 m., kai uostamiestis tapo laikinąja Prūsijos sostine. Tuomet, bėgdama nuo Napoleono Bonaparto, karališkoji šeima – Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize ir vaikais – apsigyveno tuomečiame Mėmelyje.
Būtent Luizė, o ne jos vyras Vilhelmas Frydrichas (Vilhelm Friedrich) subūrė valstybių koaliciją prieš Napoleoną. Napoleonas Luize žavėjosi ir sykiu neapkentė jos. Amžininkai vadino ją šviesiausiuoju angelu, šventąja, Prūsijos žvaigžde audrų debesyse, Prūsijos madona. Kas buvo ši moteris – dievinama karalienė, motina, išauginusi 10 vaikų? Kur jos neįtikėtinos tvirtybės paslaptis?
Savo laiške tėvui Karlui Liudvikui Frydrichui (Karl Ludwig Friedrich), tapusiame jos politiniu testamentu, Luizė rašo: „Pasaulyje geri žmonės sukuria gėrį. Todėl nemanau, kad imperatorius Napoleonas Bonapartas tvirtai ir saugiai sėdi savo spindinčiame soste. Tvirtumą, ramybę gali teikti tik tiesa ir teisingumas, o jis protingas tik, galima sakyti, politiškai ir nesivadovauja amžinaisiais įstatymais, o tik vienaip ar kitaip susiklosčiusiomis aplinkybėmis.
Taip jis teršia savo vyriausybę neteisingais poelgiais. Jis nėra nuoširdus sakydamas, jog veikia kilnaus reikalo ir žmonių labui. Jis ir jo neišmatuojamas garbės troškimas – visa tai rodo, jog galvoja tik apie save ir asmeninius interesus. Jis apakintas savo sėkmės ir mano galįs viską įveikti. Jis yra nesutramdomas, o kas nežino saiko, greit praranda pusiausvyrą ir krenta. (...) Aš tvirtai tikiu Dievu, taigi ir dorovinga pasaulio tvarka, kurios neįžvelgiu prievartos viešpatavime. Todėl viliuosi, kad dabarties blogą metą pakeis geresnis. To laukia, tikisi ir linki visi gerieji žmonės. Tik negalima leisti, kad mus suklaidintų dabartinių laikų ir jo didžiojo didvyrio šlovintojai“.
Pjesės autorius A. Juozaitis – filosofas, rašytojas, publicistas, sportininkas, politinis ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras. Rašo pjeses, kultūrologines knygas. Už literatūrinę kūrybą apdovanotas premijomis, tarp jų ir Baltijos asamblėjos literatūros premija (2011).
Režisierius G. Padegimas puikiai pažįstamas Klaipėdos teatro žiūrovams. Vien Klaipėdos dramos teatre jis pastatė septynis spektaklius. Jo kūrybiniame bagaže – per 100 spektaklių, tarp jų ir pastatymai Austrijoje bei Norvegijoje.
