J.Sibeliaus tautiečiai neapsiribojo pavieniais jam skirtais koncertais, festivaliais, konferencijomis, konkursais. Iš įdomesnių iniciatyvų galima paminėti suomių rengiamas ekskursijas J.Sibeliaus keliais. Vien jo gimtojoje Hemenlinoje, nedideliame miestelyje netoli Helsinkio, galima rinktis vieną iš trijų maršrutų su gidais vokiečių, anglų, švedų kalbomis.
Be to, Hemenlinoje veikia vienintelis Suomijoje J.Sibeliaus centras. Tai ne turizmo informacijos biuras ar leidinių apie kompozitorių kioskas. Čia akys raibsta nuo J.Sibeliaus įkvėptų vietos amatininkų ir dizainerių dirbinių. Be J.Sibeliaus muzikos įrašų bei jam skirtų knygų, J.Sibeliaus centre galima įsigyti stilingų tekstilės, odos, keramikos gaminių, įvairių mezginių, net pyragų, pastilių ir degtukų dėžučių su klasiko atvaizdu ar jo gyvenimo ir kūrybos motyvais.
Pasak J.Sibeliaus centro projektų vadybininkės Hillevi Kaarlenkaski, šiais gaminiais bus prekiaujama ne tik J.Sibeliaus metais, nors ši dirbinių linija buvo sumanyta jiems rengiantis, o J.Sibeliaus centras atsirado tik prieš pusantrų metų. Anot H.Kaarlenkaski, be knygų, atvirukų ir kompaktinių diskų, jame ypač perkami J.Sibeliaus marškinėliai, megztos kojinės, šokoladas.
Įdomu ir tai, kad J.Sibeliaus centras įsikūręs name, kurį XIX amžiuje tautinio meno ir amatų mokyklai nupirko išsilavinusi aukštuomenės dama, feministė Frederika Wetterhoff. Ji mokė šioje mokykloje Hemenlino moteris austi, megzti, siūti, dizaino paslapčių, mat pati buvo baigusi užsienyje dailės, dizaino ir prancūzų kalbos studijas. F.Wetterhoff mokė prancūzų kalbos ir J.Sibelių. Tad J.Sibeliaus centras savaip tęsia vietos garsenybės puoselėtas amatų ir dizaino tradicijas.
Lietuviai kol kas nesiryžta plačiau eksploatuoti savo klasikų įvaizdžio, dažnas su panieka žvelgia į meno genijų vardo „valkiojimą“ komerciniais tikslais. Bet argi ne malonu padovanoti draugui užsienyje ir juo labiau kokiam svarbiam asmeniui saldainių dėžutės su M.K.Čiurlionio atvaizdu ar jo paveikslo motyvu? Saldainių gamintojai, atrodo, labai sėkmingai šturmuoja perspektyvią, bet neįprastą mūsų kultūros simbolių sklaidos nišą. Gal mums vertėtų pasimokyti iš suomių?
