Pasak senosios muzikos ekspertų, T.Merula atliko esminį vaidmenį sukuriant daugelį ankstyvųjų baroko muzikos formų, kurios galutinai susiformavo brandžiojo baroko epochoje: kantata, arija, bažnytinė ir kamerinė sonata, variacijos ostinatinio boso pagrindu, simfonija. Turint tokio masto figūrą savo dvare, nestebina, kad Lenkijos ir Lietuvos valstybei, valdomai Vazų dinastijos, XVII a. pirmoji pusė buvo išskirtinis kultūros klestėjimo laikotarpis. Aplink T.Merulą būrėsi ir iš jo mokėsi visas būrys vietos muzikantų. Jis yra neabejotinai garsiausias ir įtakingiausias kompozitorius, kada nors dirbęs mūsų valdovams, tačiau jo kūrybiniam palikimui Lietuvoje iki šiol nebuvo skirtas prideramas dėmesys.
T.Merulos muzikos gyvybingumą rodo tai, kad jo šedevrai šiandien nuolat skamba ne tik pasaulinėse scenose, atliekami muzikos grandų, bet ir niūnuojami muzikinio išsilavinimo neturinčių žmonių, net neidentifikuojant, kad ši melodija priklauso šiam kompozitoriui (pavyzdžiui, žymioji T.Merulos „Ciaccona“, iš klausos, be abejo, pažįstama ir daugeliui lietuvių). Kita vertus, tik tada, kai kultūra pribręsta apmąstyti ir pažinti pačią save, atsiskleidžia tikrieji jos turtai.
T.Merulos istorinėje „byloje“ paradoksalu ir tai, kad mūsų šalies kultūrinio sąmoningumo ir savigarbos puoselėjimu kryptingai užsiima iš Brazilijos kilęs muzikologas, išilginės fleitos virtuozas Rodrigo Calveyra, kuris, tapęs Vilniuje įsikūrusio tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ meno vadovu, apstulbo nuo LDK istorijoje slypinčių lobių: „Bet tai – jūsų paveldas! Jį reikia įvardinti, prikelti ir juo didžiuotis!“ Be abejonės, tokio pasididžiavimo pirmiausia vertas būtent T.Merulos kūrybinis palikimas.
Valdovų rūmų muziejus ir ansamblis „Canto Fiorito“, subūręs senosios muzikos profesionalų komandą iš viso pasaulio, gruodžio 29 d. klausytojus pakvies į T.Merulos 350-osioms mirties metinėms skirtą koncertą, kuriame skambės vien šio kompozitoriaus kūriniai. Tai pirmasis renginys Lietuvoje, skirtas visame pasaulyje vertinamo kūrėjo darbams, atsiradusiems taip pat ir po Lietuvos saule.
Koncerte skambės visos bažnytinės ir pasaulietinės muzikos formos, kurias kūrė T.Merula – motetai, madrigalai, arijos, sonatos, simfonijos, variacijos boso pagrindu ir kt. Unikali šios programos dalis – tai kūriniai iš T.Merulos opusų Nr. 5 ir Nr. 6, kurie buvo sukurti 1624 m., kai T.Merula tarnavo Žygimantui Vazai. Opuso Nr. 6 kompozicijų boso partija neišlikusi, tačiau „Canto Fiorito“ meno vadovas R.Calveyra, Italijos ankstyvojo baroko muzikos specialistas, po itin kruopštaus darbo atkūrė trūkstamą boso melodiją. Faktas, kad kai kurie kompozitoriaus kūriniai buvo rekonstruoti pirmą kartą po jo mirties, yra reikšmingas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio muzikos istorijai.
R.Calveyra, pats būdamas išskirtinės charizmos senosios muzikos atlikėjas ir teoretikas, nuolat pabrėžia, kad Lietuvos klausytojai nusipelno tik aukščiausios kokybės atlikimo – šio principo kolektyvas šventai laikosi tiek koncertuodamas kaimo mokykloje, tiek prestižinėse didmiesčių erdvėse.
Be vadovavimo „Canto Fiorito“, R.Calveyra taip pat groja „Cappella Mediterranea“– Paryžiaus „Opéra Garnier“ senosios muzikos ansamblyje bei gilina žinias Sorbonoje. Dalindamasis ateities vizijomis, R.Calveyra yra pasakęs, kad kartu su „Canto Fiorito“ paruoštas LDK muzikinio paveldo programas norėtų pristatyti Paryžiuje ir tikrai tiki, kad toks laikas ateis. Šįsyk Vilnius aplenkė Paryžių – po trijų su puse šimtmečio pasaulinė žymiojo LDK kūrėjo T.Merulos atgimimo premjera įvyks būtent Vilniuje, buvusiame valdovų dvare, kuriame jie ir buvo sukurti!
„Canto Fiorito“ koncertas „Tarquinio Merula – didysis Vazų dvaro muzikos meistras“ simboliškai priklauso ciklui „Kalėdos Valdovų rūmuose“. Laužydami stereotipą, kad senoji muzika – tai saujelės specialistų reikalas, „Canto Fiorito“ tiki, kad T.Merulos kūryba turi potencialą išpopuliarėti ne vien tarp senosios muzikos gerbėjų. Pasak R.Calveyros, T.Merulos muzika labai gyvastinga, šviesi ir skaidri – kaip tik tokia, ko reikia išgyvenant tamsiausią lietuviškos žiemos savaitę.
Pasiklausykite „Canto Fiorito“ įrašyto T.Merulos kūrinio
Daugiau ansamblio įrašų
