Už valstybės lėšas Palangoje pastatyta ir praėjusį šeštadienį atidaryta moderni šalies koncertų salė – Lietuvos kultūros įvykis. Teigiamas ar neigiamas, paaiškės ateityje, kai ji atvers duris ne tik nemokamiems koncertams.
Būti šio įvykio liudytojais ir dalyvauti atidarymo proga surengtame nemokamame koncerte panoro toks gausus būrys palangiškių, kad pirmąjį vakarą netilpusius į salę teko kviesti į sekmadienį surengtą papildomą koncertą.
Palangos koncertų salės atidarymo abiejų koncertų klausėsi per 4 tūkst. klausytojų, o dėl LRT tiesioginės transliacijos mūsų šalies atlikėjų ir užsienio muzikos žvaigždžių pasirodymą Palangoje stebėjo dar daugiau.
Per atidarymą grojo Palangos orkestras (dirigentas Vygantas Rekašius). Čia taip pat pasirodęs Palangos kamerinis choras, vadovaujamas Edmundo Jucevičiaus, publiką paskatino atsistoti – choristai atliko dainą „Palanga“. Per priedainį didžiuliame scenoje sumontuotame ekrane buvo paleistas šviesaus atminimo Stasio Povilaičio vaizdo bei garso įrašas.
Į praeitį nukėlė ir maestro Virgilijus Noreika, atlikęs Benjamino Gorbulskio ir Violetos Palčinskaitės dainą „Ten, kur dingo vasara“. Ją V.Noreika dainavo ir daugiau nei prieš 40 metų vykusio Vasaros estrados atidarymo metu. Tiesa, V.Noreika prisipažino niekaip negalintis išmokti atmintinai sudėtingo šios dainos teksto, tad ją dainavo iš lapo.
Vakaro metu scenoje pasirodė ir kitos muzikinio pasaulio žvaigždės – dainininkai Asmik Grigorian, Lilija Gubaidulina, Tadas Girininkas, trimitininkas Sergejus Nakariakovas, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus.
Nustebino statybos tempas
Beveik 9,4 mln. eurų kainavusi Palangos koncertų salė pastatyta 40 metų tik šiltuoju metu laiku veikusios legendinės Vasaros koncertų estrados vietoje.
Senąją Palangos vasaros estradą ilgą laiką valdžiusios Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė R.Prusevičienė teigė, kad aukštosios kultūros renginiai, klasikinės muzikos koncertai kurorte galės vykti ir žiemą.
Tačiau Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovo Gintaro Rinkevičiaus nuomone, pati Palangos koncertų salė pasaulinio lygio atlikėjų savaime nepritrauks: „Daug kas priklauso nuo renginio rėmėjų, šį kultūros objektą valdysiančio operatoriaus vadybinių sugebėjimų, asmeninių pažinčių su garsiais muzikantais.“
Nemažai pasaulio scenų matęs dirigentas neslėpė nuostabos, kad už palyginti nedideles lėšas ir taip greitai pavyko pastatyti tokią modernios architektūros salę, turinčią šiuolaikiškas technologijas.
Užsienyje statomos tokio lygio koncertų salės kainuoja nepalyginti brangiau. Pavyzdžiui, Hamburgo filharmonija statoma jau 14 metų. Per tą laiką statybos biudžetas išaugo 7 kartus. Nebaigiama Paryžiaus filharmonijos naujos salės statyba, nors jos kitų metų renginių sezonas jau paskelbtas.
Kliuvo solistų įgarsinimas
„Puiki salė ir jos akustika nebloga. Aš sėdėjau balkone ir orkestrą girdėjau puikiausiai. Gal tik solistų atlikimo metu buvo justi papildomas fonas. Bet gal tai naujos technikos gerai dar neįvaldžiusių garso operatorių klaidos“, – kalbėjo buvęs „Trimito“ vadovas profesorius Algirdas Budrys.
Operos solisto Vytauto Juozapaičio nuomone, salės atsiradimas pajūryje yra įsimintinas įvykis Lietuvos kultūros istorijoje: „Savo dydžiu, suplanavimu, interjeru, spalvine gama, patogiomis kėdėmis, techninėmis galimybėmis ši salė lenkia visas mūsų šalyje esančias kultūros erdves.“
V.Juozapaitis, įvertinęs salės elektroakustinę sistemą, teigė, kad klausant orkestro ji veikė.
Tačiau dainininkas turėjo priekaištų, kaip buvo įgarsinami akademinio dainavimo vokalistai.
„Elektroakustinė sistema nepadėjo atsiskleisti visoms jų balso galimybėms. Tai buvo elementariai mikrofonizuotas garsas, ir tiek. Gal populiariosios muzikos koncertuose tokio įgarsinimo ir pakaktų“, – dėstė V.Juozapaitis.
Mielesnė – natūrali akustika
Salės akustikai priekaištų turėjo ir scenoje orkestrui dirigavęs G.Rinkevičius: „Dirbtinė elektroninė akustika niekada neprilygs natūraliam muzikos skambesiui, kai muzikos grožį galima pajusti visu kūnu. O natūralios geros akustikos, kaip sąžiningas muzikantas, turiu pasakyti, čia, deja, nėra.
Atliekant simfoninę muziką scenoje neturi būti jokių medžiaginių kulisų, o jų erdves gal reikėtų dengti kokiais skydais“.
Žinomas operos solistas V.Noreika koncerto metu pagyrė salės akustiką.
Bet vėliau ir jis išsakė pastabų: „Ši salė nėra skirta kamerinei gyvai atliekamai dainai.
Antrajame koncerte kiek ilgiau pabandžiau padainuoti be mikrofono ir galiu pasakyti, kad tai – įmanoma. Elektroakustinė sistema savo darbą daro.
Norėdamas objektyviai įvertinti dirbtinai kuriamą salės akustiką aš turėčiau koncerto paklausyti sėdėdamas žiūrovo vietoje.“
Profesorius V.Noreika pagyrė Palangos koncertų salėje sudarytas puikias atlikėjų darbo sąlygas. Jų patogumui įrengti patogūs persirengimo kambariai, tualetai ir net dušai.
„Reikia džiaugtis tokia sale Palangoje. Jos nereikėtų vertinti kaip klasikinės muzikos koncertų salės. Tokios Palangai ir nereikėtų. Tai puiki kurortinė salė, kuri skirta įvairaus žanro renginiams“, – sakė operos solistas.
Salės scena – viena didžiausių Lietuvoje
Palangos koncertų salės statyba pradėta 2014 m. pradžioje ir baigta po pusantrų metų šiemet vėlyvą rudenį. Bendras salės pastato plotas siekia beveik 5 tūkst. kv. metrų. Scenos plotas siekia 300 kv. m. Apie 21 metro aukščio salės pastatas 6 metrus įleistas į žemę.
Naujoje salėje naudotos specialios medžiagos sienoms, įrengta skaitmenizuota elektroakustinė sistema, pritaikyta įvairių muzikinių žanrų atlikėjų pasirodymams – ši sistema salės akustinį skambesį pritaiko pagal scenoje atliekamo muzikinio žanro poreikius.
