Dilema: Klaipėdos vasaros koncertų estrada ar teniso aikštynas?

Nugyventa Vasaros koncertų estrada seniai šiurpina klaipėdiečius ir miesto svečius. Nesurasdami lėšų suremontuoti dar 1983 metais pastatytas tribūnas, kitus nugyventus įrenginius, miesto savivaldybė ir politikai suskato aiškintis, ar toks gūdžiu sovietmečiu prie parko pastatytas objektas išvis reikalingas.

Iš pradžių svarstyta, ką daryti – palikti Vasaros estradą tokią, kokia  ji yra dabar, ar viską nugriauti ir laisvoje teritorijoje planuoti kitokius statinius. Praėjusios kadencijos miesto tarybai toks administracijos užmojis pasirodė šventavagiškas – galutinis sprendimas buvo atidėtas.

Dabar vėl svarstomi tokie patys planai. Sumanymas keisti Vasaros koncertų estrados paskirtį nesuprantamas uostamiesčio kultūros darbuotojams, pedagogams, minias žiūrovų į areną po atviru dangumi sutraukiantiems atlikėjams, tarp kurių, pasirodo, ir dainininkas Egidijus Dragūnas-Selas.

Vasaros estrada – pagrindinė miestiečių susibūrimo po atviru dangumi vieta, kurioje vyksta regioninės dainų ir šokių, jaunųjų džiazo atlikėjų šventės, sporto renginiai, religinių bendruomenių sąskrydžiai. Pernykštis E.Dragūno koncertas sutraukė rekordinę auditoriją – rizikuodami nusisukti sprandą aplūžusiose tribūnose su Selu šėlo daugiau kaip 15 tūkstančių jo gerbėjų.

Klaipėdos savivaldybės specialistai aiškina, kad šiais laikai esą labai sunku išlaikyti ir prižiūrėti seniau statytas vasaros estradas, kuriose per metus vyksta vos keli didesni renginiai – viskas pasikeitė po to, kai Lietuvos didmiesčiuose atsirado uždaros daugiafunkcės kultūros ir sporto renginių arenos. Jos ir sutraukia pagrindines žiūrovų mases.

Politikai neseniai vėl prisiminė begėdiškai apleistą Vasaros koncertų estradą – naujosios kadencijos tarybos posėdyje svarstyta galimybių studija, kurią savivaldybės užsakymu parengė įmonė „Iconus“. Joje pateikti keturi alternatyvūs šio kultūros objekto po atviru dangumi panaudojimo miestiečių poreikiams variantai įplieskė diskusijų ugnį.

Studijos rengėjai konstatuoja, kad nieko nedarant masinių renginių Vasaros estradoje nepagausėtų, jos veikla ir toliau būtų nuostolinga, išlaikymui ir priežiūrai skiriamos lėšos tirpdytų miesto savivaldybės biudžetą.

Todėl „Iconus“ siūlo kitokią alternatyvą – investavus apie 30 mln. eurų, išplėtus renginių spektrą, pagyvinti Vasaros estrados veiklą taip, kad ji virstų pelningu pramogų verslo objektu, trauktų miestiečius ir turistus.

Pirmajame alternatyvų variante siūlomi tik minimalūs pakeitimai – išsaugoti esamus Vasaros koncertų estrados statinius, bet suformuoti papildomas komercines patalpas po dengta jos dalimi, aplūžusius medinius suoliukus pakeisti betoniniais, aptverti visą teritoriją.

Po tokio, galima sakyti, kosmetinio remonto renginių Vasaros estradoje liktų tiek pat, tačiau būtų galima nuomoti patalpas po stogu dengta jos dalimi. Tačiau kur kas didesnės galimybės įvairialypei rekreacinei veiklai, turizmo plėtrai, pasak studijos rengėjų, atsivertų pakeitus teritorijos paskirtį.

Antrajame variante siūloma nugriauti žiūrovams skirtą Vasaros koncertų estrados dalį – tribūnas. Jų vietoje atsiradus žolynams būtų galima kurti naują šiuolaikišką rekreacinę infrastruktūrą: pastatyti treniruoklius, įrengti  patrauklias erdves grupinėms treniruotėms, lauko teniso aikštynus.

Pramogų verslo infrastruktūra jau plečiama – Vasaros estrados prieigose, prie pat poilsio parko ir miegamųjų kvartalų, senomis padangomis apjuostas nemenkas plotas – ten žmonėms ramybę drumsčia kartų sporto mėgėjai.

Studijos kūrėjai tvirtina, kad modernizuotoje Vasaros estradoje per metus organizuojamų masinių renginių padaugėtų dvigubai, būtų galima teikti daugiau paslaugų žmonėms, suvienyti viešojo ir privataus sektoriaus interesus: vietoj  tribūnų esą atsirastų dušinės, rūbinės, užkandinės, o dengtą dalį nuomotų koncertų rengėjai.

Toks Vasaros estrados modernizavimo modelis, kuriam iš esmės pritaria liberalų suformuota valdančioji tarybos dauguma, sujaudino kai kuriuos miesto kultūros veikėjus, o ypač chorinės bendrijos atstovus. Savo nerimą jie išliejo laiškuose prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, premjerui Algirdui Butkevičiui.

Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras“ vadovas Algirdas Šumskis savivaldybę ragina žvelgti plačiau į jos administruojamą Vasaros koncertų estradą – vertinti ją ne tik kaip materialųjį turtą, bet ir tautos dvasinei kultūrai svarbų objektą, kurio negalima griauti ignoruojant visuomenės, atsakingų institucijų, chorvedžių nuomonę.

„Pagal Dainų šventės įstatymą ir įsigalėjusias tradicijas Vasaros koncertų estradoje kasmet repetuojame, rengiamės svarbiems pasirodymams. Regioninės suaugusiųjų, vaikų ir jaunimo dainų šventės, tradiciniai moksleivių chorų festivalis „Mes, Lietuvos vaikai“ – nenutrūkstamo chorų sąjūdžio mūsų šalyje sudedamoji dalis“, – aiškino A.Šumskis.

Chorvedžiams atrodo, kad Vasaros estradą apleidusi savivaldybė lėšas, kurių galbūt užtektų suremontuoti šiurpioms tribūnoms, švaisto abejotinos vertės studijoms, o vietos politikai, suplakę į krūvą liberalias laisvosios rinkos ir tautinės kultūros idėjas, kėsinasi į Lietuvai šventus dalykus – dainų švenčių tradicijas.

Pasak A.Šumskio, tautos dvasia gyva dainoje, todėl Vasaros estrados praradimas chorinės kultūros puoselėtojams būtų lyg peilio dūris į širdį.

Apie uostamiesčio politikų užmojus Vasaros koncertų estradą paversti pelningais teniso ir gimnastikos aikštynais jau informuotas ir kultūros ministras Šarūnas Birutis, Lietuvos liaudies kultūros centro vadovas Saulius Liausa, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Lietuvos dainų švenčių nacionalinės komisijos pirmininkas Juozas Mikutavičius.

Valstybės institucijoms priminta, jog Klaipėdos vasaros koncertų estrada yra visai Lietuvai reikšminga praeities įvykių vieta – čia žmonės rinkdavosi į Sąjūdžio mitingus, buriuotojai išlydėti į pirmąsias keliones per Atlantą ir aplink pasaulį, o krepšininkai – į pasaulio taurės varžybas. Ši arena mena įspūdingus  „Europiados“ chorų festivalius, jaunųjų dainininkų pasirodymus su ryškiausiomis su pasaulio džiazo žvaigždėmis. 

„Pagrindiniame take įrengta žymių Mažosios Lietuvos muzikų ir kompozitorių, tarpukariu Klaipėdoje vykusių pirmųjų dainų švenčių rengėjų atminimo galerija – pasodinti ąžuoliukai. Negi viską dabar rausime su šaknimis dėl teniso aikštynų ir kartodromų“, – politikų idėjomis stebėjosi bendrijos „Aukuras“ nariai.

Lietuviškos dainų ir šokių šventės įtrauktos į UNESCO nematerialaus pasaulio kultūros vertybių paveldo sąrašą, todėl užmojai keisti Vasaros estrados infrastruktūrą kultūros, švietimo darbuotojams sukėlė pagrįstų tarimų, kad uostamiesčio taryba niekina ir kėsinasi sistemiškai naikinti sukurtą dainų švenčių kultūros modelį.

Apie planus keisti Vasaros koncertų estrados - vieno ryškiausių chorinės kultūros židinių Vakarų Lietuvoje - paskirtį chorvedžiai pranešė  ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinei sekretorei Astai Junevičienei.

„Aukuro“ siekį apginti uostamiesčio gyventojų pamėgtą masinių kultūros renginių erdvę parėmė Klaipėdos universiteto profesūra, kiti akademinės bendruomenės nariai – chorvedžių peticiją iš viso pasirašė apie 400 žmonių.

Miesto tarybos narei Nina Puteikienei irgi nesuprantami valdančiosios daugumos planai: „Ar verta griauti amfiteatrinę dalį, kad jos vietoje atsirastų treniruokliai, argi mieste jau nebeliko laisvų plotų teniso aikštynams? Kalbėjau su E.Dragūnu – ir jis pasibaisėjęs, žadėjo skirti lėšų estrados tribūnų suoliukams suremontuoti.“

Ne vieną anšlaginį koncertą Klaipėdos vasaros koncertų estradoje surengęs E.Dragūnas įsiliejo į statinio gynėjų gretas: „Viską griauti, naikinti tai, kas sukurta, vardan abejotinos sėkmės nėra geriausias sumanymas.“

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis siūlo nebijoti naujovių: „Nedėkime lygybės ženklo tarp renginių ir pastato. Chorų šventės neišnyks modernizavus estradą. Niekas nenori jos naikinti, bet ne visi miestiečiai – dainų švenčių gerbėjai. Negalime gyventi kaip sovietmečiu.“

Pagrindinei Vasaros koncertų estrados pertvarkos moderatorei, savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento vadovei Nijolei Laužikienei svarbiau ne suoliukų remontas, o vizijos: „Akivaizdu, kad šį objektą reikia modernizuoti. Jis turi būti išsaugotas ir kultūros, ir rekreacijos reikmėms.“

Miesto meras liberalas Vytautas Grubliauskas – buvęs Klaipėdos universiteto Menų fakulteto katedros vedėjas, tarptautinių Pilies džiazo festivalių įkvėpėjas – ramina kolegas chorvedžius: „Panaikinus tribūnas, žiūrovai nebus išguiti – naujos erdvės tik išplėstų estrados galimybes.“

Paskaičiuota, kad Vasaros koncertų estrados priežiūra savivaldybei kasmet kainuoja apie 58 tūkst. eurų, nors ją lankantys žiūrovai, choristai ir kiti atlikėjai  jokių permainų čia nepastebi net su žiburiu – nuo sovietmečio neremontuojamos tribūnos atrodo klaikiai, kelia grėsmė žmonių saugumui.

Nors Klaipėdos taryba palaimino siūlomas Vasaros estrados modernizavimo alternatyvas, N.Laužikienė tvirtina, jog kol kas pritarta tik galimybių studijai: „Rengiant projektą išaiškės, ką reikėtų nugriauti, o ką palikti.“

Liberalų planais pasipiktinę oponentai įtaria, kad savivaldybė taip siekia remti prie sienos Kultūros ministeriją – primesti jai visas ar bent jau dalį tautos kultūrai svarbaus objekto priežiūros ir eksploatavimo išlaidų.

Svarstoma ir kitokia versija: parengus galutinius modernizavimo projektus staiga gali paaiškėti, jog viskas – tik blefas. Nugriauto  amfiteatro, su žeme sulygintų pylimų vietoje kaukšės ne teniso kamuoliukai, o kils gyvenamieji kotedžai, prekybos centrai.