Radvilėnų plente įsikūrusio Zoologijos sodo gyventojai taip pat netrukus pajus, ką reiškia gyventi vykstant remontui, mat Aplinkos ministerija paskelbė apie planus šiemet pradėti Zoologijos sodo rekonstrukciją.
Gyvūnų būstai bus atnaujinami etapais, o visi darbai turėtų būti baigti kartu su Laisvės alėjos rekonstrukcijos pabaigtuvėmis – 2020-aisiais. Ką gaus gyvūnai, jų pažiūrėti atvykstantys lankytojai ir miestas?
Visi senieji gyvūnų aptvarai bus nugriauti arba atnaujinti juos išplečiant bei pritaikant patogesniam gyvenimui. Statant naujus būstus didžiajai daliai augintinių teks ieškoti laikinos pastogės, o tai nebus lengva užduotis. Akvariumą su žuvimis galima parsinešti net į namus, o žirafa ar begemotas daugiabučio sandėliuke tikrai netilps.
Jau dabar aišku, kad tai bus milžiniškas projektas, kuriam teks išleisti ne vieną milijoną eurų.
Net padidinus sąmatą kelis kartus, Kauno zoologijos sodas niekada neprilygs Prahos, Vienos ar Berlyno zoologijos sodams vien dėl erdvės stygiaus.
Šiek tiek praplėsti gyvūnų būstus galima tik smarkiai sumažinus pačių gyvūnų skaičių, tačiau niekaip nepavyks sukurti įspūdžio, kad didieji žvėrys gyvena natūraliomis sąlygomis. Kas lankėsi geriausiuose užsienio zoologijos soduose, galėtų patvirtinti, kad tai sukelia visiškai kitokią nuotaiką negu grotuoti voljerai.
Šioje reikšmingoje apsisprendimų kryžkelėje nebuvo net rimtesnių svarstymų dėl atlternatyvos brangiai kainuosiančiai Zoologijos sodo rekonstrukcijai.
Kai prieškario metais garsiausio visų laikų Lietuvos gamtininko profesoriaus T.Ivanausko pastangomis buvo įkurtas Zoologijos sodas, dabartinė jo teritorija buvo Kauno pakraštys.
Po kelių dešimtmečių šį unikalų gamtos kampelį apsupo daugiabučiai, todėl Zoologijos sodas atsidūrė beveik miesto centre. Gyvūnai Zoologijos sodo prieigose įsikūrusiems kauniečiams netrukdo, o štai žmonių elgesys kartais būna sunkiai suvokiamas.
Zoologijos sodo darbuotojai lig šiol prisimena prieš dešimtmetį netoliese vykusį studentų festivalį, kurio metu gyvūnai dėl trankios muzikos tiesiog kraustėsi iš proto. Studentai tąkart išgąsdino net liūtus, todėl Zoologijos sodo vadovams teko kviesti policijos pareigūnus.
Porą pastarųjų dešimtmečių lankytojams kyla rūpesčių surasti vietą automobiliui, nes praplėsti esamą aikštelę greta pagrindinių vartų nėra jokių galimybių, o įvairių švenčių metu čia išsirikiuoja keli šimtai automobilių.
Gyvūnų teisių gynėjai turbūt suskubs šaukti, kad nelaisvėje laikyti laukinių gyvūnų išvis nevalia, nes tai prilygsta jų kankinimui. Oponentai atkirstų, kad geriau jau turėti Zoologijos sodą negu aikštelę daugiabučių statybai.
Niekas nedrįs ginčytis, kad Zoologijos sodas yra tapęs vienu Kauno simbolių ir savo trauka nenusileidžia Pažaislio vienuolynui, „Žalgirio“ arenai ar Velnių muziejui. Visiškai jį uždaryti turbūt nebūtų teisingiausias pasirinkimas.
Reikėtų ieškoti kompromiso, o viena galimų išeičių – nuo senų laikų šalyje gyvenančių gyvūnų Zoologijos sodas, kuris galėtų tapti Lietuvos liaudies buities muziejaus padaliniu. Jiems visiškai užtektų esamos teritorijos, nes naminiams gyvūnams tikrai nereikia didelių aptvarų, o laukiniai mūsų krašto žvėrys ir paukščiai įsikurtų išties karališkos erdvės voljeruose.
Niekada kaime nebuvę vaikai galėtų išvysti gyvūnus, kuriuos augino jų seneliai ar proseneliai – karves, arklius, avis, vištas.
Tuo tarpu, jeigu leidžia valstybės biudžeto galimybės, egzotinių gyvūnų zoologijos sodą būtų galima įkurdinti naujoje vietoje. Galbūt šiam tikslui tiktų greta Rumšiškėse įsikūrusio Lietuvos liaudies buities muziejaus.
Kaunas turėtų šiuolaikišką Zoologijos sodą, o nelaisvėje atsidūrę gyvūnai bent jau džiaugtųsi oriomis gyvenimo sąlygomis.
Kauną Europos paveldo ženklu įvertino Senojo žemyno paveldosaugininkai. Tačiau ar jis įdomus ir patrauklus žmonėms iš kitų Lietuvos miestų, ypač sostinės? Ar kauniečiai turi kuo juos privilioti? Kodėl miestas tapo įdomus baltarusiams?
Vilniaus „Litexpo“ parodų ir kongresų centre praėjusį savaitgalį vyko kasmetė tarptautinė turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur“.
Per tris dienas joje prisistatė 230 turizmo, 5 skrydžių bendrovės, buvo pristatytos 37 šalys ir daugybė turistinių maršrutų. Parodą aplankė 25 tūkst. lankytojų.
Svarbiausias šių metų parodos akcentas buvo miestų turizmas. Todėl geriausia ką turi lankytojams parodė pusšimtis Lietuvos miestų ir miestelių.
Turizmo puoselėtojų tvirtinimu, daug dėmesio šalies miestų turizmui skirta neatsitiktinai, mat pernai vietos turizmas išaugo daugiau negu 11 procentų. Kaune vietos turistų pernai sulaukta 12,5 proc. daugiau nei užpernai.
Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorius Sigitas Sidaravičius tvirtino, jog miestas vis daugiau svečių iš visos Lietuvos sulaukia dėl to, kad turi jiems pasiūlyti išskirtinių paslaugų ir pramogų.
Prie Kauno stendo šioje parodoje taip pat būriavosi minia smalsuolių. Sulaukta ir rimtų, ir šypseną sukėlusių lankytojų klausimų.
– Kuo Kauno stendas traukė parodos lankytojų akį? Kuo išsiskyrė iš kitų?
– Mūsų stendo, pavadinto „Kaunas – pilnas kultūros“, sienas puošė dėlionė iš magnetų, slepiančių senuosius Kauno pastatus. Lankytojai galėjo nusilupti patikusį magnetą, o po juo atsiverdavo visai kitas paveikslas. Taip pamažu stendo sienos visiškai pasikeitė ir parodai baigiantis atrodė kitaip nei jai prasidedant: iš šiuolaikinio miesto virto tarpukario laikinąja sostine.
Kauno stendas iš daugelio kitų išsiskyrė ir interaktyvumu. Tai sudomino technologijų žinovus. Šįmet kaip niekada anksčiau buvo daug žmonių, kurie išmaniaisiais telefonais nusiskenuodavo specialų kodą, leidžiantį jiems iš karto atsiversti Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro puslapį. Jame galima rasti visą informaciją apie mūsų miestą bei jame siūlomas apgyvendinimo, maitinimo paslaugas, ekskursijas ir pramogas.
Be to, stendo ekrane nuolat sukosi miesto vaizdai ir pramogos, kurios laukia Kauno svečių, lankytojams dovanojome atvirukus su Kaunu, vyko loterijos, įvairūs žaidimai, kur buvo galima laimėti prizų.
– Ką Kaunas pristatė parodoje ir kas labiausiai domino lankytojus?
– Kaunas išdidžiai prisistatė kaip dizaino miestas, rimtai siekiantis būti įtrauktas į UNESCO paveldo objektų sąrašą ir jau turintis Europos paveldo ženklą. Pernai miestui suteiktas ypatingos svarbos ženklas jungia išskirtines Europos paveldo vietas.
Parodoje buvo pristatyta daugybė kaunietiškų paslaugų, pramogų, edukacinių programų, renginių. Pasiūlėme naujų ekskursijų.
Žinome, kad žmonės nenori vaikščioti po miestą klausydamiesi sausų gido pasakojamų faktų. Jiems reikia veiklos, žaidimų, intriguojančių ir net mistinių istorijų.
Bene dažniausias iš lankytojų išgirstas klausimas: kas naujo Kaune? Ką galima pamatyti ir nuveikti?
Kad galėtume pasiūlyti tai, ko reikia, žmonių klausėme: kada jie paskutinį kartą buvo Kaune? Įsivaizduokite, netrūko prisipažinusių, kad Kaune lankėsi būdami moksleiviai, nors buvo matyti, jog mokyklos suole jie sėdėjo prieš dešimt ar dar daugiau metų.
Kiti sakė Kaune ir daugelyje kitų Lietuvos miestų nebuvę septynerius ar aštuonerius metus, tačiau Egipte ar Turkijoje per tą laiką spėjo pabuvoti ne sykį.
Kadangi į parodą daugiausia plūdo vilniečių, nesunku nuspėti, kad Kaunas daugeliui iš jų egzotiškesnis už tolimus kraštus. Galbūt jiems būtų pravartu mūsų mieste ir vėl apsilankyti.
– Ir ką gi įdomaus pasiūlėte nuveikti Kaune tiems, kurie seniai jame lankėsi, o galbūt ir visai nėra buvę?
– Kaip minėjau, svarbiausia buvo išgirsti, kas žmonėms įdomu, ką jie linkę nuveikti, ką pamatyti. Atsižvelgdami į poreikius ir tai, kiek svečiai mūsų mieste planuoja praleisti laiko, siūlėme labai įvairių dalykų.
Jaunimui – išmėginti aktyvias pramogas ir panirti į naktinio gyvenimo malonumus, šeimoms su vaikais – edukacines programas, įvairaus amžiaus smalsuoliams – galimybę pažinti Kauną kaip dizaino ar diplomatinį miestą, išvysti išskirtinę Viduramžių ar tarpukario architektūrą, pasižvalgyti į panoramas, paplaukioti laivais Nemunu, Nerimi ir Kauno mariomis.
Nepamiršome ir renginių bei Kauno muziejų. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodytų banalu, tačiau paklausti, ar lankėsi Nacionaliniame K.M.Čiurlionio dailės ar Velnių muziejuje, daugelis purtė galvas.
– Ko lankytojai pasigedo priėję prie Kauno stendo?
– Juokaudamas atsakau: lašinių su duona ir šakočių. Tačiau maisto nesiūlėme iš praktikos žinodami, kad susibūrę prie užkandžių daugelis žmonių pamiršta, ko atėję.
Paroda neapsiėjo be šypseną sukėlusių klausimų: ar Kaunas jau užsilopė gatvių duobes, kad į jį būtų galima įvažiuoti? Ar Kaune naktį išėjus į klubą ir kavinę įmanoma grįžti nesudaužytam? Kodėl kauniečiai iš vilniečių nugvelbė Mokslo muziejaus idėją?
– Parodoje dalyvavo turizmo atstovai iš kelių dešimčių šalių, joje lankėsi ne tik lietuviai. Užsieniečių dėmesio Kaunas sulaukė?
– Beveik visi dalyviai daugiau ar mažiau domėjosi vieni kitų stendais ir tuo, kas juose siūloma. Mes taip pat nebuvome išimtis. Kaunu šioje parodoje ypač susidomėjo baltarusiai. Pavienių turistų ir turizmo agentūrų dėmesys iki šiol daugiausia buvo nukreiptas į Vilnių. Dabar jie ieško naujų vietų.
Baltarusius domina galimybė apsipirkti, pramogauti, panaktinėti. Gavome pasiūlymą priimti žurnalistų grupę, kuri Kauną nušviestų Baltarusijos spaudoje.
– Kokių minčių, idėjų, kurios padėtų pritraukti į miestą dar daugiau turistų, parsivežėte po parodos?
– Dar kartą įsitikinome, jog viešinimas ir informacijos sklaida – vienas svarbiausių dalykų, galinčių vilioti vietos ir užsienio turistus. Parodos metu ir po jos apsilankiusiųjų mūsų svetainėje išaugo daugybę kartų, šią savaitę sulaukėme gerokai daugiau skambučių ir užklausų internetu dėl ekskursijų, apgyvendinimo, renginių.
