Mokslininkai Knygų mugėje kurstys kovos dvasią ir protmūšiu

Trokštančius nepasimesti šiųmetės Vilniaus knygų mugės renginių labirintuose, neprarasti galvos kokybiškų ir abejotinos vertės knygų kaugėse bei norinčius sužinoti, ką gi šiemet skaitytojams siūlo unikalus Lietuvos tautosakos ir literatūros mokslinių tyrimų centras – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, kviečiame apsilankyti vasario 25–28 dienomis „Litexpo“ parodų rūmų stende Nr. 3.15 ir pateikiame trumpą kai kurių knygų, kurios bus pristatytos instituto renginiuose mugėje, apžvalgą.

K.Donelaičio metai baigiasi, bet jam skirtos knygos toliau leidžiamos. Knygų mugėje bus pristatytas jo Raštų I tomas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
K.Donelaičio metai baigiasi, bet jam skirtos knygos toliau leidžiamos. Knygų mugėje bus pristatytas jo Raštų I tomas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 24, 2016, 3:20 PM, atnaujinta Jun 6, 2017, 5:57 PM

Ištakų link

Šių knygų personažai išties gali būti dėkingi savo autoriams, kad pastarieji juos užrašė, taip apsaugodami nuo išnykimo ir užmaršties. Genovaitės Dručkutės iš prancūzų kalbos išverstas Tėbų romanas (serija „Viduramžių biblioteka“), nežinomo autoriaus sukurtas Viduramžių epochoje (XII a.), atgaivina vėlyvosios antikos poeto Publijaus Papinijaus Stacijaus (Publius Papinius Statius, ~45–96) epopėjoje Tėbaida pasakojamus įvykius, o sykiu padeda pagrindą riterių (kurtuaziniam) viduramžių romano tipui, perteikia būtent viduramžių, o ne antikos papročius, kasdienybę, gyvenseną.

Lietuvių literatūros pradininko, Tolminkiemio kunigo Kristijono Donelaičio (1714–1780) Raštų I tome pateikiamas „Metų“ dokumentinis ir kritinis leidimas, šis kūrinys skelbiamas kaip ypatingos nacionalinės ir tarptautinės reikšmės kultūros paveldas.

Martyno Liudviko Rėzos Raštų IV tomas skirtas K.Donelaičio kūrinių pirmiesiems leidimams. Jame publikuojami K.Donelaičio kūriniai – tokie, kokius iš poeto rankraščio visuomenei pateikė M.L.Rėza.

Autoriai kaip savo meto herojai

Profesorė Viktorija Daujotytė monografijoje „Sofija“ jautriai ir giliai analizuoja Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės gyvenimą ir kūrybą. S.Kymantaitės gyvenimas knygoje tyrinėjamas kaip tekstas, ypatingą dėmesį atkreipiant į jos kovą už vyrų ir moterų lygybę, aktyvų dalyvavimą Vilniaus spaudos gyvenime; aptariamas jos platus kūrybinis palikimas. Bendro gyvenimo su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu svarba atskleidžiama analizuojant judviejų laiškus, taip pat apžvelgiamas Sofijos santykis su jos šeimos nariais, lietuviškąja literatūros tradicija, kalbos mokytojais.

Net trys LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkų knygos skirtos sovietmečio literatūrai ir kultūrai. Kolektyvinės monografijos „Tarp estetikos ir politikos. Lietuvių literatūra sovietmečiu“ (sudarytoja Dalia Satkauskytė) autoriai bando iš vidaus ir išorės pažvelgti į sovietmečio lietuvių literatūros lauką, analizuodami jo funkcionavimo mechanizmą ir lauko kaitos paliktus pėdsakus literatūros tekstuose, tirdami santykius su instituciniais rėmais ir jų diskursyvinėmis reprezentacijomis.

Solveiga Daugirdaitė studijoje „Švystelėjo kaip meteoras“ (serija „in brevi“) tiria Lietuvai ypatingo įvykio – prancūzų filosofų ir rašytojų Simone de Beauvoir ir Jeano Paulio Sartre'o viešnagę Lietuvoje 1965 metų vasarą – atgarsius to meto spaudoje ir vėliau pasirodžiusiuose prisiminimuose, analizuodama šio apsilankymo reikšmę lietuvių intelektualams ir tai, ką ši viešnagė kalba apie mūsų mąstymą bei vertybes.

Loreta Jakonytė monografijoje „Šeimos vaizdinys sovietmečio lietuvių literatūroje“ vaikams atskleidžia šeimos vaizdinį bei jo kaitą 1945–1990 m. išleistose lietuvių rašytojų knygose vaikams ir paaugliams: aptaria tai, ką pati literatūra rinkosi pasakoti apie šeimą, kuriuos jos gyvenimo aspektus aktualizavo, kaip interpretavo tėvų ir vaikų santykius, kokią vietą šeimoje skyrė vaikui.

Įkvepiančioje poetų draugijoje

Ne paslaptis, kad daugelio poetų personažai yra jie patys, ir šis prieštaringas santykis yra vienas labiausiai intriguojančių poezijos bruožų. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto serija „Gyvoji poezija“ eina jau dešimtmetį. Kiekviena serijos knyga – su garso įrašu, įskaitytu poezijos autoriaus, aktorių, mokslininkų arba tarmės žinovų. Šios serijos tikslas – akcentuoti svarbiausią lietuvių poezijos palikimą, jį permąstyti (kiekvieną serijos knygą sudaro ir įvadinį straipsnį jai parengia vis kitas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas).

Šiemet skaitytojams pristatomos trys naujos serijos knygos: Salomėjos Nėries eilėraščių rinktinė „Tolimas sapnas“ (sudarytojas Mindaugas Kvietkauskas), Marcelijaus Martinaičio eilėraščių rinktinė „Sutartinė“ (sudarytoja Akvilė Rėklaitytė) bei svarbiausių XIX a. pradžios poetų kūrybos tomas, pristatantis žemaitiškąjį epinį ir aukštaitiškąjį lyrinį polius,“XIX a. poetai Žemaičių ir Lietuvos“ (sudarytoja Brigita Speičytė). S.Nėries eilėraščius įskaitė aktorė Jūratė Vilūnaitė, žemaičių poetų – Vytautas Rumšas, aukštaičių – Algirdas Latėnas, o M.Martinaičio rinktinę papildo paties poeto daryti įrašai.

Tautosaka vaikams, diskusijos, LLTI premijos laureatas ir literatūrinis protmūšis

„Du gaideliai“, „Plaukė žąselė“, „Tindi rindi riuška“ ir kitos žinomos lietuvių liaudies dainelės, rodos, neatsiejamos nuo kiekvieno lietuvio prigimties. Dabar dešimt bene gražiausių lietuvių liaudies dainų yra visiems pasiekiamos internetu – mažyliai kartu su suaugusiaisiais gali mėgautis lietuvių dailininkų ir animatorių sukurtais filmukais, įgarsintais grupės „Skylė“ narių. Projektą „Tilidūda“ sumanė ir koordinavo Aušra ir Evelina Žičkienės, filmukų scenarijų, personažus ir animaciją kūrė skaitmeninės grafikos technologijų ir produktų kūrimo kompanija UAB „Indeform“.

Vasario viduryje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus literatūrologai išrinko 2015 m. kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.  Vilniaus knygų mugėje bus paskelbta praėjusių metų kūrybiškiausia knyga ir jos autorius, tapsiantis LLTI premijos laureatu.

Institutas surengs ir dvi diskusijas aktualiomis temomis  „Kam reikia humanitarinių mokslų literatūros vertimų?“ ir „Vertimo kryžkelės: žydų kultūros tekstų kelias pas lietuvių skaitytoją“.

Šiųmetės mugės kulminacija taps pirmąkart instituto doktorantų rengiamas literatūrinis protmūšis, kuriame varžysis ir rašytojai, ir literatūrologai, ir studentai. Klausimai, žaidimo azartas ir prizai žada nenuvilti prisiekusių literatūros, jos autorių ir personažų gerbėjų.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto renginių 2016 m. Vilniaus knygų mugėje programa:

KETVIRTADIENIS, VASARIO 25 D.

14:00 Konf. salė 5.3. Kristijono Donelaičio „Raštų“ I t. ir Liudviko Rėzos „Raštų“ IV t. (sud. M.Vaicekauskas) pristatymas. Dalyvauja sudarytojas, P.V.Subačius, D.Kuolys, L.Citavičiūtė.

15:00 Rašytojų kampas. Dariaus Barono ir Stepheno C.Rowello knygos „The Conversion of Lithuania“ pristatymas. Dalyvauja autoriai, V.Savukynas, L.Jovaiša.

16:00 Konf. salė 5.2. Diskusija „Kam reikia humanitarinių mokslų literatūros vertimų?“. Dalyvauja R.Misiūnas, A.Sverdiolas, G.Žemaitytė, S.Žukas

17:00 Konf. salė 5.1. Marcelijaus Martinaičio knygos „Sutartinė“ (sud. A.Rėklaitytė) pristatymas. Dalyvauja sudarytoja, A.Bialobžeskis, K.Nastopka, R.Tamošaitis.

18:00 Konf. salė 5.2. Knygos „Tarp estetikos ir politikos. Lietuvių literatūra sovietmečiu“ (sud. D.Satkauskytė) pristatymas. Dalyvauja sudarytoja, R.Kmita, L.Mačianskaitė, K.Nastopka.

18:00 Konf. salė 5.5. Nijolės Lietuvninkaitės knygos „Skaitantis Vaižgantas“ pristatymas. Dalyvauja autorė, S.Narbutas, D.Kaunas, A.Braziūnienė

PENKTADIENIS, VASARIO 26 D.

12:00 Konf. salė 5.5. Loretos Jakonytės knygos „Šeima sovietmečio lietuvių literatūroje vaikams“ pristatymas. Dalyvauja autorė, D.Satkauskytė, K.Urba, G.Vaškelis.

13:00 Konf. salė 5.2. Knygos „Tėbų romanas“ (serija „Viduramžių biblioteka“) pristatymas. Dalyvauja G.Vaškelis, G.Dručkutė, Ž.Nedzinskaitė, S.Narbutas.

13:00 Konf. salė 5.3. Knygos „Jurgio Baltrušaičio laiškai“ (sud. G.Mikelaitis, J.Cymbal, N.Kotreliov) pristatymas. Dalyvauja sudarytojas, M.Kvietkauskas, V.Daujotytė, J.Snežko.

16:00 Konf. salė 5.5. Dainiaus Razausko monografijos „Maironis – praamžės tradicijos dainius“ pristatymas. Dalyvauja autorius, B.Speičytė, R.Racėnaitė, S.Valentas.

18:00 Rašytojų kampas. Knygos „Maniutės sąsiuviniai“ (sud. S.Matulevičienė, fotografas A.Baltėnas) pristatymas. Dalyvauja sudarytoja, G.Kirdienė.

ŠEŠTADIENIS, VASARIO 27 D.

11:00 Forumas-LRT studija. Viktorijos Daujotytės monografijos „Sofija“ pristatymas. Dalyvauja autorė, D.Linčiuvienė, A.Martišiūtė, G.Vaškelis. Filmuoja LRT.

11:00 Rašytojų kampas. LLTI premijos laureato paskelbimas ir 2015 metų kūrybiškiausių knygų 12-uko aptarimas. Dalyvauja G.Bernotienė, J.Čerškutė, D.Mitaitė.

15:00 Rašytojų kampas. Salomėjos Nėries knygos „Tolimas sapnas“ (serija „Gyvoji poezija“ + cd; sud. M.Kvietkauskas) pristatymas. Dalyvauja V.Daujotytė, V.Gasiliūnas, J.Vilūnaitė.

16:00 Konf. salė 5.2. Solveigos Daugirdaitės knygos „Švystelėjo kaip meteoras. 1965-ieji su Simone de Beauvoir ir Jeanu Pauliu Sartre’u“ pristatymas. Dalyvauja autorė, R.Rachlevičiūtė, N.Kašelionienė.

19:00 Rašytojų kampas. Diskusija „Vertimo kryžkelės: žydų kultūros tekstų kelias pas lietuvių skaitytoją“. Dalyvauja L.Finberg, O.Lempert, M.Kvietkauskas, K.Gudelytė. Veda D.Puslys.

20:00 Literatų svetainė. Literatūrinis protmūšis. Dalyvauja garsių rašytojų ir mugės lankytojų komandos. Išankstinė registracija stende 3.15

SEKMADIENIS, VASARIO 28 D.

11:00 Konf. salė 5.5. Knygos „Vilką minim, vilkas čia: lietuvių situaciniai posakiai“ (sud. Rasa Kašetienė, Lilija Kudirkienė) pristatymas. Dalyvauja R.Kašetienė, G.Kadžytė, L.Kudirkienė, B.Jasiūnaitė.

12:00 Konf. salė 5.1. Knygos „XIX a. poetai Žemaičių ir Lietuvos“ (serija „Gyvoji poezija“ + cd; sud. B. Speičytė) pristatymas. Dalyvauja sudarytoja, S.Narbutas, A.Latėnas, V.Rumšas.

13:00 Konf. salė 5.1. Animuotų lietuvių liaudies dainų projekto „Tilidūda“ vaikams pristatymas. Dalyvauja A.Smilgevičiūtė, R.Radzevičius, UAB „Indeform“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.