Jeigu Kaziuko mugėje prie prekystalio prišoka žmogus su fotoaparatu, uoliai fotografuojantis gaminius, galima įtarti, kad tai – idėjų vagis. Vieni stengiasi nuo tokių gintis juos vaikydami, kiti susitaiko.
Tačiau amatininkai ir tautodailininkai ir sutaria, kad būtent dėl idėjų vagysčių Kaziuko mugė išsigimė. Niekas į ją nebenori atvežti originalesnių kūrinių ar gaminių, nes jie iš karto pasklinda.
Kalviai labiausiai kenčia
Dveji metai. Tiek laiko užtenka, kad idėjų vagys pastebėtų tavo kūrinį, jį nugvelbtų ir „suvirškintų“. Taip tvirtino vilnietis kalvis Jonas Dzirmeika, jau keletą metų nebedalyvaujantis Kaziuko mugėje.
Mat joje stypsoti šąlant neverta – paprastų kalvystės dirbinių pilna, o sudėtingesnių žarsteklių ar žnyplių J.Dzirmeika neketina rodyti.
„O kam? Kad tai, ką kelis mėnesius kūriau, būtų nušvilpta? Geriau mažiau parduosiu, bet ilgiau galėsiu girtis, kad tai mano sugalvotas daiktas“, – kalbėjo kalvis. Jo žodžiais, būtent kalviai ir keramikai labiausiai kenčia nuo idėjų vagių.
Iš knygų pasimokyti tingi
Viena verbų rišėja iš Vilniaus rajono yra girdėjusi, jog idėjų stokojantys asmenys gražesnes verbas mugėje ne tik fotografuoja, bet ir nusiperka tik tam, kad jas išardytų ir išsiaiškintų, kaip jos surištos.
„Jeigu atvežei ką nors įdomaus, gali neabejoti, kad kitais metais per Kaziuką jau pamatysi kopiją“, – pasakojo moteris.
Knygų apie verbų rišimą daugybė, kai kuriose parodyta, kaip dirbti šį darbą, tačiau vagišiams paprasčiau apsilankius mugėje pasičiupti idėją.
„Bliūdų“ daugiau nebedroš
Apie idėjų vagystes užsiminė ir visą savaitę Lukiškių aikštėje didžiulį šaukštą drožęs Virgilijus Vaičiūnas iš Kiauleikių kaimo (Kretingos r.).
Tautodailininkui apmaudžiausia, kad panašius dubenis arba padėklus pradėjęs drožti Vitalius Striuogaitis iš Marijampolės apsiskelbė esąs idėjos autorius.
Kai V.Vaičiūnas pastebėjo, kad Kaziuko mugėje pilna panašių „bliūdų“, nutarė baigti jų erą.
„Šiemet pamaniau, kad reikia naujų vėjų įpūsti.
Kitaip Kaziukas taps paprasčiausia komercine muge“, – aiškino drožėjas.
Patentuoti net nemėgino
Kaziuko mugėje daugybę metų dalyvaujantis V.Striuogaitis sutiko, kad jo gaminių panašumo su V.Vaičiūno „bliūdais“ yra, tačiau nesutiko, jog tokių dubenų arba padėklų pradininkas yra V.Vaičiūnas.
„Jeigu būčiau kopijavęs jį, mano kūrybos būtų nulis. O juk visi mano „bliūdai“ – paties sukurti“, – tvirtino drožėjas.
Tiesa, jis idėjos nemėgino patentuoti, aiškindamas, kad būtų sunku tai padaryti. Mat kiekvienas dubuo ar padėklas – skirtingų matmenų, o patentuojant gaminius reikia nurodyti kiekvieną milimetrą.
V.Vaičiūnas tikino pirmą kartą tokiais gaminiais prekiavęs per Jūros šventę Klaipėdoje, V.Striuogaitis – Kaziuko mugėje Vilniuje. O kuris iš jų teisus, sunku pasakyti.
Mėgindamas įrodyti savo teisybę V.Striuogaitis aiškino, kad kai pradėjo kurti „bliūdus“, penkerius metus panašių niekas nekepė. O paskui pasipylė.
Veltinių daugiau nebeveža
Medinės tulpės – turbūt daugiausia kartų Kaziuko mugėje pavogta idėja. Išplito ir megztos piniginės, šiųmetėje mugėje dar daug dekupažo gaminių.
Tautodailininkės Ingos Samušienės veltinio šlepečių dabar Kaziuko mugėje taip pat pilna. Dėl to ji šiame renginyje ir nedalyvauja.
„Grįžę iš kiekvienos mugės mano kolegos tautodailininkai pasakoja vis tą patį – kaip buvo fotografuojami jų dirbiniai, kaip teko varu varyti nuo prekystalio ar net iš palapinės“, – prisipažino I.Samušienė.
Išskirtinis tokių vagių bruožas – jie nieko neperka. Tiktai fotografuoja.
Pačiai I.Samušienei per vieną mugę teko patirti menininko priešiškumą, nes jis įtarė, kad moteris kėsinasi pavogti idėją.
I.Samušienei patiko mediniai šviestuvai, bet prieš pirkdama ji visada pasitaria su vyru Kęstučiu. Todėl šviestuvais prekiaujančio menininko ji paklausė, ar yra internete tinklalapis, kuriame galima susipažinti su jo dirbiniais.
„Jis nužvelgė mane kaip priešę. Vėliau man paaiškino, kad jei nuotraukas paskelbs internete, kitą dieną kas nors jau gamins panašius šviestuvus“, – pasakojo I.Samušienė.
Internete aptiko pėdsakus
Tautodailininkė įsitikinusi – išeities nėra. „Autorių teisių gynėjai sako tiesiai šviesiai: mes po turgavietes vagių nesivaikysime“, – apgailestavo I.Samušienė. Iš tiesų idėjos patentuoti neįmanoma – galima tik gaminį.
Pati ji pakliuvo į detektyvo vertą istoriją, kai internete aptiko nuorodą su nuotraukomis, kuriose buvo vaizduojami veltiniai, labai panašūs į tuos, kuriuos velia ji su vyru. Plagiatoriai nepasikuklino nukopijuoti net jų šeimos biografijos.
Matydama nukopijuotus sportinius batelius moteris netruko prisiminti pernai mokytis įsiprašiusios mažeikiškės – bendravardės Ingos. Moteris įkyrokai prašėsi pamokoma velti. Esą ji norėjo savo rankomis pasigaminti veltinių vestuvėms.
Naršydama internete I.Samušienė sekė Ingos ir jos vyro pėdsakais ir surado daugybę vagysčių. Per keletą dienų tautodailininkei pavyko išsiaiškinti visą plagijavimo sistemą.
Beždžioniavimas vyksta daugybę metų
Kaziuko mugės rengėjas Vytenis Urba puikiai žino, kurias jo idėjas nugvelbė įžūlūs kopijuotojai. Tai – sūpynės ant vežimo ir šakės šašlykams kepti.
Tų šakių dabar rasi jau ne viename sostinės restorane, kavinėje, kurių pavadinimų verslininkas minėti nenori.
Prieš keletą metų pademonstravęs išmonę, V.Urba neužmiršo, kad šakes reikia patentuoti. Jis mėgino apsaugoti įvairaus dydžio šakes – nuo 2 iki 7 strypų, mokėdamas už kiekvieną patentą.
Kai išvydo plagiatus, V.Urba mėgino kovoti, bet greitai suprato, kad tai – beviltiška. Mat plagiatoriai pateikė paaiškinimus, kad šakės šašlykams – ne visai tokios, kaip verslininko patentuotos. Esą vienų kotas trumpesnis, kitų – strypai kitokie.
„Į patarimą kreiptis į teismą numojau ranka“, – prisiminė nemalonią istoriją vilnietis verslininkas, pastebėjęs, kad toks beždžionavimas vyksta jau daugybę metų.
