2022 metais Kaunas siekia tapti Europos kultūros sostine. Kultūros
ministerija paraiškų, iš miestų, norinčių pelnyti šį titulą laukia iki
gegužės mėnesio.
Kauniečiai projekto kūrėjai pirmadienį pristatė, kokius darbus
jau nuveikė siekdami Europos kultūros sostinės vardo.
Vienas iš projekto kūrėjų žurnalistas Rytis Zemkauskas sakė, jog
projekto renginiai bus skirti visai miesto bendruomenei.
„Kaunas, kaip Laikinoji sostinė savo darbą tėvynei jau atliko. Dabar
metas pagyventi sau, tapti savimi. Miestas turi parodyti, kad jis –
šiuolaikiškas ir sustiprinti bendruomeniškumo idėjas“, – sakė
R.Zemkauskas.
Taip pat R.Zemkauskas įsitikinęs, kad Kaunui reikia atsisakyti ir miesto
– tvirtovės epiteto. Nes tvirtovė skatina užsidaryti, o Kaunas turi
tapti atviras visiems.
Todėl projekto rengėjai siekia sukurti mitą apie miestą saugantį sargą,
kuris būtų patrauklus ir Lietuvoje, ir emigracijoje gyvenantiems
kauniečiams, ir užsieniečiams.
Projekto vadovė Virginija Vitkienė sakė, kad numatyti 4 pagrindiniai
renginiai – projekto atidarymo šventė, su Hanzos dienomis susiję
renginiai gegužę. Rugsėjo mėnesį mieste karaliaus ir į renginius kvies
jaunimas. Metų pabaigoje vyks projekto uždarymo šventė.
Tačiau Europos kultūros sostinės renginiai Kaune vyktų ne tik 2022
metais. Jie prasidėtų 2017 ir baigtųsi 2023 metais.
Renginiai suskirstyti pagal 4 temas.
„Santaka“ vienys verslą, kultūrą, mokslą ir meną. „Painiava“ skatins
kalbėti apie nepatogias temas. „Tempas“ sujungs sporto ir meno
atstovus. „Sąmonė“ skatins bendruomeniškumą.
Kol kas projekte dalyvauja 50 kultūrinių organizacijų, 100 miestiečių
pateikė privačias iniciatyvas, parengta 70 projektų.
Kauno miesto savivaldybė renginiams planuoja skirti 12 milijonų eurų.
Prisijungti ketina ir Kauno rajonas.
Visų pretendentų į Europos kultūros sostinės titulą projektus vertins
tarptautinė komisija. Liepos mėnesį paaiškės, kas pateks į antrąjį
etapą.