2022 metais Kaunas siekia tapti Europos kultūros sostine. Kultūros ministerija paraiškų, iš miestų, norinčių pelnyti šį titulą laukia iki gegužės mėnesio.
Kauniečiai projekto kūrėjai pirmadienį pristatė, kokius darbus jau nuveikė siekdami Europos kultūros sostinės vardo.
Vienas iš projekto kūrėjų žurnalistas Rytis Zemkauskas sakė, jog projekto renginiai bus skirti visai miesto bendruomenei.
„Kaunas, kaip Laikinoji sostinė savo darbą tėvynei jau atliko. Dabar metas pagyventi sau, tapti savimi. Miestas turi parodyti, kad jis – šiuolaikiškas ir sustiprinti bendruomeniškumo idėjas“, – sakė R.Zemkauskas.
Taip pat R.Zemkauskas įsitikinęs, kad Kaunui reikia atsisakyti ir miesto – tvirtovės epiteto. Nes tvirtovė skatina užsidaryti, o Kaunas turi tapti atviras visiems.
Todėl projekto rengėjai siekia sukurti mitą apie miestą saugantį sargą, kuris būtų patrauklus ir Lietuvoje, ir emigracijoje gyvenantiems kauniečiams, ir užsieniečiams.
Projekto vadovė Virginija Vitkienė sakė, kad numatyti 4 pagrindiniai renginiai – projekto atidarymo šventė, su Hanzos dienomis susiję renginiai gegužę. Rugsėjo mėnesį mieste karaliaus ir į renginius kvies jaunimas. Metų pabaigoje vyks projekto uždarymo šventė.
Tačiau Europos kultūros sostinės renginiai Kaune vyktų ne tik 2022 metais. Jie prasidėtų 2017 ir baigtųsi 2023 metais.
Renginiai suskirstyti pagal 4 temas.
„Santaka“ vienys verslą, kultūrą, mokslą ir meną. „Painiava“ skatins kalbėti apie nepatogias temas. „Tempas“ sujungs sporto ir meno atstovus. „Sąmonė“ skatins bendruomeniškumą.
Kol kas projekte dalyvauja 50 kultūrinių organizacijų, 100 miestiečių pateikė privačias iniciatyvas, parengta 70 projektų.
Kauno miesto savivaldybė renginiams planuoja skirti 12 milijonų eurų. Prisijungti ketina ir Kauno rajonas.
Visų pretendentų į Europos kultūros sostinės titulą projektus vertins tarptautinė komisija. Liepos mėnesį paaiškės, kas pateks į antrąjį etapą.
