2022 metais Kaunas pretenduoja tapti Europos kultūros sostine. Šią savaitę projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rengėjai pristatė strategiją, kurią pasirinko siekdami laimėti konkursą.
Jau parengta 70 skirtingų žanrų ir apimčių projektų, juose dalyvaus 50 įvairių organizacijų. Iniciatyvas pateikė ir privatūs žmonės. Projekte nori dalyvauti ir jį padeda kurti daugiau kaip 100 partnerių iš įvairių šalių.
Prie projekto kūrimo prisidėjo įvairių sričių Kauno profesionalai. Vienas jų – filosofas Leonidas Donskis. Kaunietis įsitikinęs, kad laikinajai sostinei metas kurti naują šiuolaikiško ir visus suvienijančio miesto įvaizdį.
– Jums patikėta kuruoti vieną iš daugybės projektų sričių – literatūros ir filosofijos programą. Papasakoti apie ją. Kuo knyga vis dar gali būti įdomi?
– Nors kai kas teigia, kad knyga numirs, ją išstums internetas, mano nuomonė kitokia. Įvairiose pasaulio šalyse yra tekę matyti knygų festivalius, ir jie labai populiarūs. Tai paneigia tas liūdnas ir verksmingas teorijas.
Pavyzdžiui, viename Brazilijos mieste Kašueiroje vyksta pasaulinio garso literatūros ir knygų festivalis. Jo metu jauni žmonės net apsirengia knygų kostiumais, patys tampa knygiažmogiais. Miestelis teatralizuoja savo gyvenimą ir gyvena knyga.
Kaune knyga gali būti ne tik nuoroda į senovę, kurią turime nuolatos restauruoti bei išsaugoti, bet tai ir vaizduotės erdvė. Kaunas gali būti suvoktas kaip gera vaizduotės erdvė. Pirmiausia todėl, kad Kaune yra įvykę labai daug europinio masto dalykų.
– Kuo Kaunas, kaip kultūros sostinė, gali būti įdomus ir net unikalus Europos mastu?
– Turbūt nedaugelis europiečių žino, kad Kaune klestėjo žydų musar religinis judėjimas – stipri žydų švietimo atšaka, skatinusi žydus įsilieti į Europos gyvenimą, mokyti vaikus ne vien toros, bet ir kitų mokslų bei tapti europiečiais.
Manoma, kad jo atstovu buvo iš Kauno kilęs pasaulinio garso prancūzakalbis filosofas Emanuelis Levinas. Jis mokėjo lietuviškai, lietuvių kalba parašė esė.
Bet tuo pat metu Kaunas veriasi ir kaip Lietuvai svarbus miestas. Tai lietuvių modernybės lopšys.
Kaip sparčiai būtent Kaune buvo nueitas didžiulis kelias nuo Maironio retro literatūrinės kalbos iki keturvėjininkų eksperimentų!
Kaune tilpo tai, kas svarbu mums ir dabar, – praeities išsaugojimas ir eksperimentinė erdvė. Tai Vidurio Europai būdingas bruožas.
Tapęs Europos kultūros sostine Kaunas galėtų tapti vienu iš svarbių atminties ir kūrybos tiltų Baltijos, Šiaurės vakarų regione.
XXI amžiuje Kauną matau kaip mokslo, aukštųjų technologijų, vizualinių menų, humanistikos židinį.
Kaune turi vyrauti visų šių sričių sąjunga, o ne konfrontacija. Tada miestas galės atverti savo galimybes. Miesto simboliais laikyčiau aukštąsias technologijas, internetą ir knygą – viskas drauge be konfrontacijos.
Neseniai Anapilin išėjęs Umberto Eco buvo puikus pavyzdys, kaip sujungti populiariąją ir aukštąją kultūrą, europinę ezoteriką ir interneto apkalbas. Šis pavyzdys yra demokratinis projekto modelis, kai niekas nelieka užribyje.
Kauną taip pat matau kaip erdvę, kurioje niekas nėra išblokštas į užribį.
Kaunas – ne tvirtovė, tokio požiūrio reikia išsižadėti. XXI amžiaus Kaunas turi gyventi kaip eksperimentinė kūrybinė laboratorija to, kaip gyvens Europa ir pasaulis XXI amžiuje.
– Ar gilinantis į visą iki šiol jau sukurtą projektą kas nors jus nustebino?
– Nustebino, kad „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda yra nusiteikusi akcentuoti Kauno kūrybingumą bei jaunumą. Kaunas nusiteikęs ne tiek eksploatuoti savo istoriją, bet žvelgia į ateitį.
Patiko ir noras suvienyti įvairius Kauno kūrybos sektorius. Tai teikia labai nemažai galimybių. Kaunas pagaliau nustojo eksploatuoti visą savo laikinosios sostinės istoriją, o dabar metas gyventi savo gyvenimą.
Gilindamasis į programą įžvelgiau dvi dideles naujoves. Plačiai, europietiškai mąstanti komanda mėgina ištirpdyti užtvaras tarp meno, mokslo, kūrybinių industrijų.
Tai – holistinis, visa apimantis žvilgsnis į kultūrą ir į miesto gyvenimą, nedarant dirbtinių užtvarų tarp aukštosios ir populiarios kultūros. Šis demokratiškas požiūris daro gerą įspūdį.
Dar viena naujovė – komandoje dirba ne tik kauniečiai, prisijungė ir vilniečiai bei užsienio kuratoriai, projektų operatoriai. Iki šiol vietiniai projektai vykdavo sau, europiniai– sau. Čia ir vėl einama moderniu keliu.
– Ką Kaunas laimės, jei taps Europos kultūros sostine?
– Laimėjimas išves į viešą gyvenimą kultūros, kūrybos žmones.
Žmonės labiau pradės jausti, kad turi kultūringą miestą, daug kuriančių žmonių.
Laimės viešosios erdvės, miesto estetika, bus daugiau gražių dalykų, daugiau įvairių renginių, kuriuos rengti yra brangu. Miestiečiai pajus, kad Kaunas yra gražus kuriantis miestas.
