Lietuvos žvaigždžių projektas pakeis požiūrį į tradicinį teatrą

Garsūs Lietuvos aktoriai ir atlikėjai Ineta Stasiulytė, Valda Bičkutė, Deividas Meškauskas, Edgaras Lubys, Oneida Kunsunga, Neringa Nekrašiūtė, Elžbieta Latėnaitė ir kiti susivienijo pirmajame Lietuvoje pastatytame transcedentiniame spektaklyje „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“. Kūriniui sukurti panaudota penkių tūkstančių metų senumo Vedų šventraščių medžiaga bei teatralams nebūdinga spektaklio repeticijų erdvė – vienuolynas, šventykla bei gamta. Šis spektaklis yra Vedinio teatro, kuris ne tik kelia būties klausimus, bet ir duoda tikslius, autoritetingus atsakymus, atsiradimo Lietuvoje pradžia.

Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Scena iš spektaklio „Karaliaus Purandžanos istorija, arba Sielos kelionė per materialų pasaulį“.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Mar 25, 2016, 12:24 PM, atnaujinta May 31, 2017, 2:36 PM

Spektaklio režisierius, jaunosios kartos menininkas Egidijus Bakas siūlo į meną pažiūrėti kitaip – taip, kokia ir turėtų būti tikroji jo paskirtis: teikti peną sielai, keisti sąmonę ir įkvėpti tobulėti. Tai teatras, kuris praktiškai gydo, keičia charakterį, sprendžia ir išsprendžia gyvenimo problemas ir padeda atsikratyti nereikalingų prisirišimų bei ydų, pasitelkiant autoritetingas tūkstantmečių patikrintas žinias. Šio teatro atsiradimas – net tam tikra dvasinė revoliucija meno pasaulyje, skatinsianti menininkus būti atsakingus ir nuoširdžius patiems sau, atsisakyti žalingų įpročių, kelti aukščiausius gyvenimo tikslus ir savo pavyzdžiu padėti sąmoningėti visai visuomenei. „Tokio subtilaus, dvasiško, transcendentinio spektaklio, mano žiniomis, profesionaliame teatre dar niekas nestatė“ – teigė režisierius.

Unikalus spektaklis – iššūkis ne tik režisieriui, bet neįkainojama patirtis ir aktoriams. Vieną pagrindinių karalienės Purandžani vaidmenų atliekanti aktorė V.Bičkutė tikino, kad spektaklio repeticijos jai buvusios „ekskursinė pažintinė kelionė“, o pamatyti svetimus papročius ir kultūrą iš vidaus jai buvę nepaprastai įdomu. Repeticijos vaišnavų vienuolių sodyboje aktorei buvo absoliučiai unikali patirtis: „To laiko niekada nepamiršiu: patyriau nuostabių išgyvenimų, kuriuos lydėjo puikus oras, graži gamta ir skanus vegetariškas maistas.“

E.Latėnaitei ši kultūra pasirodė itin egzotiška. „Režisieriui iš pradžių visi turėjome po 1001 klausimą. Pamažu spektaklio medžiagą ir Vedų kultūrą prisijaukinome, ji tapo suprantamesnė“, – teigė aktorė.

E.Latėnaitė, spektaklyje vaidinanti atsiskyrėlio jogo žmoną, asketę karalaitę, įkvėpimo sėmėsi iš dvasingų žmonių vaizdo įrašų, nes pačiai buvę sunku įsivaizduoti, kaip vieną dieną gali atsiskirti nuo šeimos, palikti vaikus ir su vyru iškeliauti tarnauti Aukščiausiajam.

„Tokio vaidmens dar niekada neturėjau ir vargu ar būčiau kada sulaukusi tradiciniame teatre“, – atviravo E.Latėnaitė ir pridūrė: „Tai ypatinga ir nepamirštama teatrinė bei dvasinė patirtis.“

„Šrimad Bhagavatam“ knygoje, pagal kurią rengtas vaidinimo scenarijus, tikrai daugybė gyvenimo pavyzdžių, kurie priverčia susimąstyti. Šis vaidmuo suteikė man naujų žinių, aš patobulėjau“, – pripažino aktorius  ir šokėjas D.Meškauskas.

„Tai visiškai neįprastas spektaklis. Tokiame nesu dalyvavusi ir tai yra labai gyvas procesas, kaip ir mes patys esame labai gyvi žmonės. Šiuo atveju mūsų scena realiai kvėpuoja ir, manau, su mumis kvėpuos tie žmonės, kurie tą vakarą sėdės salėje“, – dalijosi premjerinėmis nuotaikomis I.Stasiulytė.

Spektaklio premjera Lietuvos rusų dramos teatro scenoje kovo 29 ir balandžio 27 dienomis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.