Keičiama sovietinė teatrų ir koncertinių įstaigų specifika

Kultūros ministras pabrėžia, kad pristatomu įstatymo projektu keičiama 26 metus neliesta ir nuo sovietinių laikų likusi teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos specifika, kuri įkalina teatrus bei koncertines įstaigas ir neleidžia profesionaliai vykdyti profesionalaus meno veiklos, užtikrinti sklandžios šių įstaigų veiklos.

Pagal naująjį įstatymą įstaigoms nebus ribojama ūkinė komercinė veikla papildomoms lėšoms užsidirbti. Įstaigos galės uždirbtas lėšas kaupti savo sąskaitose ir operatyviai naudoti kūrybinėms ir gamybinėms reikmėms. Galimybė mokėti konkurencingą darbo užmokestį aukščiausio profesinio lygio pripažintiems šalies menininkams užtikrins įstaigos kūrybinės veiklos kokybę, ko dabar labai trūksta.

Įstatymo projektu, taip pat siūlome praplėsti profesionaliojo scenos meno įstaigų sistemą, į ją įtraukiant profesionaliojo scenos meno srityje aktyviai veikiančius cirką, scenos meno informacijos centrus, scenos meno centrus, kūrybinius inkubatorius ir panašias įstaigas nes šios įstaigos formuoja profesionaliojo scenos meno įvairovę, įtakoja ir skatina šios meno srities pokyčius. Praplečiant profesionaliojo scenos meno srityje veikiančių įstaigų sistemą, nustatomi atitinkami juridinio asmens pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga pagrindai.

Taip pat įstatymo projektas sudaro galimybę už išskirtinius nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui bei aukštus veiklos rodiklius konkurso būdu skirti paramą privačių įstaigų veiklai. Tokiu būdu siekiama gerinti nevalstybinių įstaigų veiklos sąlygas bei jų konkurencinę padėtį kultūros rinkoje.

Pirmą kartą šalies istorijoje valstybinis ir nevyriausybinis sektorius susitarė, kad įstatyme būtų nustatyta teisė valstybės įstaigoms su privačiomis profesionaliojo scenos meno įstaigomis sudaryti jungtinės veiklos sutartis koprodukciniams projektams įgyvendinti.

Įstatymo projekte nustatyta, kad su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaroma darbo sutartis penkeriems metams, neribojant jo kadencijų skaičiaus ir kasmet vertinant jo veiklą. Du kartus iš eilės „nepatenkinamai“ įvertintas vadovas iš pareigų atleidžiamas.

Taip pat sudaroma galimybė rengti kūrybinių darbuotojų neeilinį atestavimą ir du kartus iš eilės „nepatenkinamai“ įvertintą kūrybinį darbuotoją iš pareigų atleisti.

Įstatymo projekte nustatomos papildomos socialinės garantijos įstaigų kūrybiniams darbuotojams.

Bus padidintos kompensacinės išmokos nuo 6 iki 8 bazinių socialinių išmokų, t.y. nuo 228 iki 304 eurų. Tokiu būdu profesionaliojo scenos meno įstaigą paliekantis kūrybinis darbuotojas turės bent minimalų pragyvenimo šaltinį, o įstaigoje bus paskatinta kūrybinių darbuotojų kaitai bei galimybė įdarbinti talentingą, dažnai užsienyje mokslus baigusį jaunimą, skatinant naujų idėjų atsiradimą ir turės įtakos profesionaliojo scenos meno vyksmui.

Bus sumažintas baleto artistams ir šokėjams kūrybinio darbo stažas nuo 20 iki 18 metų. Per pastarąjį dešimtmetį šiems artistams padidėjo profesinio meistriškumo reikalavimai: jie turi šokti klasikinį ir šiuolaikinį repertuarą, kuriam būtinas skirtingas kūno parengimas ir atlikimo technika. Todėl daugeliui šių artistų karjeros pabaigoje išryškėja fiziologiniai pokyčiai, patiriamos traumos reikalauja didesnių pastangų kūrybinėms užduotims įgyvendinti.

Bus skiriamos kompensacinės išmokos ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems buvusiems artistams, mokant paskirtosios senatvės pensijos ir kompensacinės išmokos skirtumą. Kompensacinė išmoka bus skiriama buvusiems teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie jau yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir gauna labai mažą (apie 187 eurų) pensiją.

Projektui siūlymus parengė kompetentingų asmenų darbo grupė, kurioje dalyvavo Gintautas Kėvišas – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius; Egidijus Stancikas – Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas; Aidas Giniotis – VšĮ „Vilniaus keistuolių teatras“ vadovas; Vytautas Anužis – aktorius, pedagogas, Lietuvos teatro sąjungos narys; Greta Cholina – choreografė, Goda Dapšytė – Scenos meno kūrėjų asociacijos direktorė; Regina Burakauskienė – operos solistė, Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos narė; Ramunė Marcinkevičiūtė – teatrologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė; Zita Bružaitė – kompozitorė, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkė; Algirdas Gradauskas – aktorius; Rimantas Ramanauskas – klarnetininkas, Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos narys; Giedrė Jankauskienė – Šiuolaikinio šokio asociacijos narė; Audronis Liuga – teatrologas; Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė – muzikologė; Vytautas Kupšys – aktorius, Lietuvos teatro sąjungos narys; Petras Mendeika – režisierius, Lietuvos teatro sąjungos narys; Aušra Pliaugienė – Lietuvos valstybės teatrų asociacijos atstovė; Henrikas Savickis – aktorius, Lietuvos teatro sąjungos narys; Audronė Žigaitytė-Nekrošienė – Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė.