Vienas konferencijos dalyvių robotas Nao lietuvių šnekos sintezatoriumi „Liepa“ savo elektroniniu balsu padeklamavo fragmentą iš Kristijono Donelaičio poemos „Metai“.
„Kalbėti apie tai, ar robotai kalbės lietuviškai, tai turbūt abejonių nėra. Svarbesnis klausimas, kaip jie galės prisidėti mūsų lietuvių kalbos ugdymo, padėti mokiniams mokytis ir išlaikyti mūsų kalbą“, – sakė „Robotikos akademijos“ įkūrėjas Artūras Gaulia.
Jo įkurta „Robotikos akademija“ per trejus metus pritraukė daugiau nei keturis tūkstančius vaikų dvidešimtyje šalies savivaldybių ir tapo viena didžiausių neformalaus ugdymo įstaigų Baltijos šalyse. Vadovo teigimu, lietuvių kalbos, kaip ir kitų dalykų ugdymas turi būti inovatyvus, atitinkantis šių dienų poreikius ir situaciją.
„Laikai keičiasi, gyvename ketvirtoje pramonės revoliucijoje, ir keičiasi pati visuomenė. Turėjome industrinį amžių, informacinį amžių, o ateities vertybė ir pagal Lietuvos strategiją – kurianti visuomenė, kūrybiškumas. Anksčiau mokytojas buvo vienintelis informacijos šaltinis, o šiandien taip nėra. Mokinys ateina pas mokytoją ir sako – „o „Google“ parašyta kitaip“, tai mokytojui tenka dirbti jau su kitokiais mokiniais“, – sakė A.Gaulia.
Remdamasis Kembridžo universiteto tyrimu, jis pažymėjo, kad efektyvu yra tuomet, kai mokomasi per žaidimą, yra dirbama komandoje, naudojama įtraukianti ir motyvuojanti mokymo metodika, priemonės ir aplinka.
Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė bandė sugriauti internetinėje bendruomenėje sklandančius mitus, esą seniau visi buvo raštingi, o dabartinis jaunimas visai pagedo.
„Tai nėra visiška tiesa, nes mes tiesiog pradėjome rašyti daugiau, ir tie vyresnio amžiaus žmonės, kurie nebuvo labai raštingi, jie dabar pradėjo viešai rašyti, ir mes matome, kaip atrodo tas raštas“, – sakė R.Miliūnaitė.
Ji taip pat mitu vadino teiginį, kad lietuvių kalbos rašyba yra labai sunki
„Tai yra irgi nevisiška tiesa, nes mūsų gramatika galbūt sunki, o išmokus keletą rašybos taisyklių fonetinis apvalkalas mums visai nesunkiai išdėstomas raidėmis“, – teigė R.Miliūnaitė.
Pasak mokslininkės, neturėtume savęs guostis ir tuo, kad netrukus visas klaidas taisys kompiuteris.
„Dalį klaidų ištaiso kompiuteriai, bet kol nesukursime kompiuterių programų, kurios sugeba analizuoti sakinių semantiką, tol mes su savo didžiule morfologinių formų įvairove, laisva žodžių tvarka negalime būti tikri, kad kompiuteris mums tas klaidas ištaisys“, – kalbėjo R.Miliūnaitė.
Ji mitu vadino ir tai, kad žmonės yra abejingi viešosios rašytinės kalbos kokybei.
„Paradoksas, kad žmonės neretai rašydami patys gana atsainiai elgiasi su savo kalba, bet kitų paliktą rašto netvarką pastebi mikliai ir nėra linkę tai nutylėti. Internete vos pasirodo antraštėje ar pačiame tekste kokių akis badančių dalykų, iš karto atsiranda komentuotojų, kurie į tai baksnoja ir gėdina žurnalistus“, – pastebėjo R.Miliūnaitė.
Pasak mokslininkės, dėl problemų, susijusių su rašto kultūra, kaltos neigiamos pačios visuomenės kalbinės nuostatos, nepalanki bendroji kalbinė aplinka, kurioje silpnai funkcionuoja bendrinės kalbos etalonas, menkas skaitymo lygis, itin pavėluotas informacinių technologijų pritaikymas lietuviškajai terpei ir netinkama švietimo politika.
„Pastarieji du dalykai keičiasi, šiandien matome, kad mes jau pradedame išaugti iš šveplųjų telefonų žinučių, švietimo politika taip pat keičiasi“, – sakė R.Miliūnaitė.
Atlikėjas, kūrėjas Žygimantas Kudirka-Mesijus kaip priemones patraukti šiuolaikinį žmogų vardino šiuolaikines jos raiškos priemones – interneto poeziją, interaktyvius eilėraščius. Jis pateikė pavyzdį, kaip šiuolaikine poezija gali tapti net iš pirmų trijų automobilių raidžių sukurtas repas.
„Kalba yra labai lankstus įrankis kurti ir moderniems dalykams, reikėtų kuo daugiau rodyti jauniems žmonėms modernių kalbos taikymo būdų, kad pirma asociacija nebūtų vien kaimo kalba“, – sakė Ž.Kudirka, kuris su šypsena save vadina „Kudirka originalu“, kadangi Vincas yra jo giminaitis.
Atlikėjo nuomone, tik sukūrus pirmą gerą asociaciją, žmonės pradės gręžtis ir domėtis kalbos istorija.
„Kas mane domina – literatūriniai remiksai, interaktyvūs eilėraščiai. Knygą galima liesti pirštu, bučiuoti, knyga pateikia internetinę nuorodą, paskambinti knygoje nurodytu numeriu ir išgirsti eilėraštį ar susirašyti su personažu elektroniniu paštu. Kartu su tekstais galima kvėpuoti, skanduoti ar gauti eilėraštį elektronine žinute, ar kartoti frazę, kol ji išsivalo nuo bet kokios reikšmės“, – pavyzdį pateikė Ž.Kudirka, pats neseniai išleidęs knygą.
