Vienas konferencijos dalyvių robotas Nao lietuvių šnekos
sintezatoriumi „Liepa“ savo elektroniniu balsu padeklamavo
fragmentą iš Kristijono Donelaičio poemos „Metai“.
„Kalbėti apie tai, ar robotai kalbės lietuviškai, tai turbūt
abejonių nėra. Svarbesnis klausimas, kaip jie galės prisidėti mūsų
lietuvių kalbos ugdymo, padėti mokiniams mokytis ir išlaikyti mūsų
kalbą“, – sakė „Robotikos akademijos“ įkūrėjas Artūras Gaulia.
Jo įkurta „Robotikos akademija“ per trejus metus pritraukė
daugiau nei keturis tūkstančius vaikų dvidešimtyje šalies
savivaldybių ir tapo viena didžiausių neformalaus ugdymo įstaigų
Baltijos šalyse. Vadovo teigimu, lietuvių kalbos, kaip ir kitų
dalykų ugdymas turi būti inovatyvus, atitinkantis šių dienų
poreikius ir situaciją.
„Laikai keičiasi, gyvename ketvirtoje pramonės revoliucijoje,
ir keičiasi pati visuomenė. Turėjome industrinį amžių, informacinį
amžių, o ateities vertybė ir pagal Lietuvos strategiją – kurianti
visuomenė, kūrybiškumas. Anksčiau mokytojas buvo vienintelis
informacijos šaltinis, o šiandien taip nėra. Mokinys ateina
pas mokytoją ir sako – „o „Google“ parašyta kitaip“, tai mokytojui
tenka dirbti jau su kitokiais mokiniais“, – sakė A.Gaulia.
Remdamasis Kembridžo universiteto tyrimu, jis pažymėjo, kad
efektyvu yra tuomet, kai mokomasi per žaidimą, yra dirbama
komandoje, naudojama įtraukianti ir motyvuojanti mokymo metodika,
priemonės ir aplinka.
Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro
vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė bandė sugriauti
internetinėje bendruomenėje sklandančius mitus, esą seniau visi
buvo raštingi, o dabartinis jaunimas visai pagedo.
„Tai nėra visiška tiesa, nes mes tiesiog pradėjome rašyti
daugiau, ir tie vyresnio amžiaus žmonės, kurie nebuvo labai
raštingi, jie dabar pradėjo viešai rašyti, ir mes matome, kaip
atrodo tas raštas“, – sakė R.Miliūnaitė.
Ji taip pat mitu vadino teiginį, kad lietuvių kalbos rašyba yra
labai sunki
„Tai yra irgi nevisiška tiesa, nes mūsų gramatika galbūt sunki,
o išmokus keletą rašybos taisyklių fonetinis apvalkalas mums visai
nesunkiai išdėstomas raidėmis“, – teigė R.Miliūnaitė.
Pasak mokslininkės, neturėtume savęs guostis ir tuo, kad
netrukus visas klaidas taisys kompiuteris.
„Dalį klaidų ištaiso kompiuteriai, bet kol nesukursime
kompiuterių programų, kurios sugeba analizuoti sakinių semantiką,
tol mes su savo didžiule morfologinių formų įvairove, laisva žodžių
tvarka negalime būti tikri, kad kompiuteris mums tas klaidas
ištaisys“, – kalbėjo R.Miliūnaitė.
Ji mitu vadino ir tai, kad žmonės yra abejingi viešosios
rašytinės kalbos kokybei.
„Paradoksas, kad žmonės neretai rašydami patys gana atsainiai
elgiasi su savo kalba, bet kitų paliktą rašto netvarką pastebi
mikliai ir nėra linkę tai nutylėti. Internete vos pasirodo
antraštėje ar pačiame tekste kokių akis badančių dalykų, iš karto
atsiranda komentuotojų, kurie į tai baksnoja ir gėdina
žurnalistus“, – pastebėjo R.Miliūnaitė.
Pasak mokslininkės, dėl problemų, susijusių su rašto kultūra,
kaltos neigiamos pačios visuomenės kalbinės nuostatos, nepalanki
bendroji kalbinė aplinka, kurioje silpnai funkcionuoja bendrinės
kalbos etalonas, menkas skaitymo lygis, itin pavėluotas
informacinių technologijų pritaikymas lietuviškajai terpei ir
netinkama švietimo politika.
„Pastarieji du dalykai keičiasi, šiandien matome, kad mes jau
pradedame išaugti iš šveplųjų telefonų žinučių, švietimo politika
taip pat keičiasi“, – sakė R.Miliūnaitė.
Atlikėjas, kūrėjas Žygimantas Kudirka-Mesijus kaip priemones
patraukti šiuolaikinį žmogų vardino šiuolaikines jos raiškos
priemones – interneto poeziją, interaktyvius eilėraščius. Jis
pateikė pavyzdį, kaip šiuolaikine poezija gali tapti net iš pirmų
trijų automobilių raidžių sukurtas repas.
„Kalba yra labai lankstus įrankis kurti ir moderniems dalykams,
reikėtų kuo daugiau rodyti jauniems žmonėms modernių kalbos taikymo
būdų, kad pirma asociacija nebūtų vien kaimo kalba“, – sakė Ž.Kudirka, kuris su šypsena save vadina „Kudirka originalu“, kadangi
Vincas yra jo giminaitis.
Atlikėjo nuomone, tik sukūrus pirmą gerą asociaciją, žmonės
pradės gręžtis ir domėtis kalbos istorija.
„Kas mane domina – literatūriniai remiksai, interaktyvūs
eilėraščiai. Knygą galima liesti pirštu, bučiuoti, knyga
pateikia internetinę nuorodą, paskambinti knygoje nurodytu numeriu
ir išgirsti eilėraštį ar susirašyti su personažu elektroniniu
paštu. Kartu su tekstais galima kvėpuoti, skanduoti ar gauti
eilėraštį elektronine žinute, ar kartoti frazę, kol ji išsivalo nuo
bet kokios reikšmės“, – pavyzdį pateikė Ž.Kudirka, pats neseniai
išleidęs knygą.