Žmones vienytis raginačio menininkų sąjūdžio “Kiemo galerija“ įkūrėjas V.Jakas pasakojo, jog veidasienės kūrimas turi ir dvasinių tikslų.
„Jaučiasi visuomenės susvetimėjimas. Šis reiškinys plečiasi, jį būtina sustabdyti. Tokio projekto, kokį siūlome Marijampolei, nėra visame pasaulyje. Norime suburti žmones ir sukurti išskirtinės reikšmės kūrinį, neturintį analogų“, – ketvirtadienį atvykęs į Marijampolę teigė dailininkas V.Jakas.
Jo kolegė I.Voroneckytė pabrėžė: „Svarbu, kad miestiečiai suprastų, jog patys turi įdėti šiek tiek pastangų. Rengiame kūrybines dirbtuves, parodysime, kaip pasidaryti portreto trafaretą, kuris po to bus išpurkštas Poezijos parke ant požeminės perėjos sienų. Be to, internete yra filmukas, kuriame žingsnis po žingsnio paaiškinama, kaip daryti trafaretą. Vyresnio amžiaus žmonėms gal tai būtų per sudėtinga. Gal seneliai ar tėvai nemokės naudotis kompiuteriu, bet tai sugebės jų anūkai ar vaikai. Bendrystės idėja prasideda šeimoje. Apskaičiavome, kad ant abiejų perėjos sienų ir lubų tilptų 3–4 tūkstančiai portretų.“
Marijampolės kultūros centro direktorė Iraida Skirpstienė tikisi, jog marijampoliečiai bus aktyvūs ir per gegužės pabaigoje prasidėsiančias Miesto dienas perėja bus pasipuošusi daugybe portretų.
„Savivaldybė šį projektą parėmė 800 eurų, Kultūros taryba skyrė 3200 eurų. Pinigai reikalingi purškiamiems dažams bei sienų gruntavimui“, – teigė projektą globojančios kultūros įstaigos vadovė.
Dailininkai V.Jakas ir I.Voroneckytė akcentavo, jog savo ar artimųjų portretą galės įamžinti absoliučiai visi žmonės: „Vis yra lygūs ir vienodi, nesvarbu, ar jie žinomi žmonės, ar eiliniai.“
Menininkai mano, jog požeminės perėjos sienos yra neišnaudota kūrybinė erdvė.
Kai prieš kelerius metus buvo rekonstruotas Poezijos parkas, kuriuo žavisi ne tik marijampoliečiai, bet ir atvykėliai, požeminė perėja tapo tikru skauduliu.
Labai greitai jo sienos buvo apterliotos bevertėmis neva grafičio terlionėmis.
Kauniečiai dailininkai teigė, jog ši apleista perėja yra atstumianti, o negatyvūs piešiniai kuria nesaugumo jausmą.
Šią vietą veidasienei pasirinkę menininkai teigė, jog gyventojai galės patys kurti miesto vaizdą, naudodami savo portretus kaip saviraiškos ir įsiamžinimo priemonę.
Dailininkai pabrėžė, jog bendrystė ugdys toleranciją ir pagarbą miestui bei žmogui, nes didžiausia šių laikų problema – susvetimėjimas ir abejingumas.
Vilniaus dailės akademijos auklėtinė I.Voroneckytė pasakojo, jog ji mokėsi Marijampolėje. Jauna dailininkė kuria juvelyriką, freskas bei dirbinius iš stiklo.
V.Jakas – buvęs kariškis. Jis trylika metų gyveno Marijampolėje, tarnavo Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione, jame kūrė muziejų, kariuomenės atributiką.
Dailininkas yra Marijampolės garbės piliečio ženklo autorius.
Prieš kurį laiką V.Jakas kauniečius gerokai nustebino savo išmone. Dailininkas savo kieme E.Ožeškienės gatvėje įkūrė galeriją.
Ant vidinių kiemo sienų jis ištapė buvusių ar esamų namo gyventojų portretų, ant užmūryto lango nupiešė katiną ir kt.
Originaliai pagyvintas kiemas nuolat sulaukia smalsuolių. ˙
