Žmones vienytis raginačio menininkų sąjūdžio “Kiemo galerija“
įkūrėjas V.Jakas pasakojo, jog veidasienės kūrimas turi ir dvasinių
tikslų.
„Jaučiasi visuomenės susvetimėjimas. Šis reiškinys plečiasi, jį būtina
sustabdyti. Tokio projekto, kokį siūlome Marijampolei, nėra visame
pasaulyje. Norime suburti žmones ir sukurti išskirtinės reikšmės kūrinį, neturintį
analogų“, – ketvirtadienį atvykęs į Marijampolę teigė dailininkas
V.Jakas.
Jo kolegė I.Voroneckytė pabrėžė: „Svarbu, kad miestiečiai suprastų, jog patys turi įdėti šiek tiek pastangų. Rengiame kūrybines dirbtuves, parodysime, kaip pasidaryti portreto trafaretą, kuris po to bus išpurkštas Poezijos parke ant požeminės perėjos sienų.
Be to, internete yra filmukas, kuriame žingsnis po žingsnio paaiškinama, kaip daryti trafaretą. Vyresnio amžiaus žmonėms gal tai būtų per sudėtinga. Gal seneliai ar tėvai nemokės naudotis kompiuteriu, bet tai sugebės jų anūkai ar vaikai. Bendrystės idėja prasideda šeimoje. Apskaičiavome, kad ant abiejų perėjos sienų ir lubų tilptų 3–4 tūkstančiai portretų.“
Marijampolės kultūros centro direktorė Iraida Skirpstienė tikisi, jog
marijampoliečiai bus aktyvūs ir per gegužės pabaigoje prasidėsiančias
Miesto dienas perėja bus pasipuošusi daugybe portretų.
„Savivaldybė šį projektą parėmė 800 eurų, Kultūros taryba skyrė 3200
eurų. Pinigai reikalingi purškiamiems dažams bei sienų gruntavimui“, –
teigė projektą globojančios kultūros įstaigos vadovė.
Dailininkai V.Jakas ir I.Voroneckytė akcentavo, jog savo ar artimųjų
portretą galės įamžinti absoliučiai visi žmonės: „Vis yra lygūs ir
vienodi, nesvarbu, ar jie žinomi žmonės, ar eiliniai.“
Menininkai mano, jog požeminės perėjos sienos yra neišnaudota kūrybinė
erdvė.
Kai prieš kelerius metus buvo rekonstruotas Poezijos parkas, kuriuo
žavisi ne tik marijampoliečiai, bet ir atvykėliai, požeminė perėja tapo
tikru skauduliu.
Labai greitai jo sienos buvo apterliotos bevertėmis neva grafičio
terlionėmis.
Kauniečiai dailininkai teigė, jog ši apleista perėja yra atstumianti, o
negatyvūs piešiniai kuria nesaugumo jausmą.
Šią vietą veidasienei pasirinkę menininkai teigė, jog gyventojai galės
patys kurti miesto vaizdą, naudodami savo portretus kaip saviraiškos ir
įsiamžinimo priemonę.
Dailininkai pabrėžė, jog bendrystė ugdys toleranciją ir pagarbą miestui
bei žmogui, nes didžiausia šių laikų problema – susvetimėjimas ir
abejingumas.
Vilniaus dailės akademijos auklėtinė I.Voroneckytė pasakojo, jog ji
mokėsi Marijampolėje. Jauna dailininkė kuria juvelyriką, freskas bei
dirbinius iš stiklo.
V.Jakas – buvęs kariškis. Jis trylika metų gyveno Marijampolėje,
tarnavo Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione, jame kūrė
muziejų, kariuomenės atributiką.
Dailininkas yra Marijampolės garbės piliečio ženklo autorius.
Prieš kurį laiką V.Jakas kauniečius gerokai nustebino savo išmone.
Dailininkas savo kieme E.Ožeškienės gatvėje įkūrė galeriją.
Ant vidinių kiemo sienų jis ištapė buvusių ar esamų namo gyventojų
portretų, ant užmūryto lango nupiešė katiną ir kt.
Originaliai pagyvintas kiemas nuolat sulaukia smalsuolių.
˙