Liūtis keitė festivalio programą – Katedros aikštėje neišvydome olando Gijso van Bono smėlio mašinėlės, rašančios poezijos posmus iš smėlio tiesiai po praeivių kojomis, atšaukti kai kurie koncertai, ištuštėjo šeimų erdvė Bernardinų sode.
Laimėjo tie, kurie liko po stogu. Energetikos ir technikos muziejuje susitiko styginių kvartetas “Chordos“ ir britų avangardinės muzikos žvaigždė Antonas Lukoszevieze, o Vilniaus rotušėje skambėjo šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ muzika. Šio ansamblio pasirodymai – tai emocionaliai įtraukiantis vyksmas, sujungiantis muziką, kinetiką, naująsias technologijas, vaizdo projekcijas, leidžiantis klausytojams ne tik klausa, bet ir visu kūnu pasinerti į kūrinio dvasią.
Skirtingai į kultūrą pažvelgti kviečia ir Vilniaus bažnyčios. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje skambėjo baroko epochos muzika, atliekama choro „Aidija“. Projekte „Musica Nocturna“ po Šv.Jonų bažnyčios skliautais buvo galima išgirsti vargonų improvizuojamą legendą apie Vilniaus universiteto šv.Jonų bažnyčios rūsiuose palaidotus prakeiktuosius brolius, subtilią kamerinę nakties muziką ir grigališkojo bei liuteroniškojo choralo sąšaukas nemirtingoje Johanno Sebastiano Bacho muzikoje.
Visuomenei ir menui atsivėrė viena unikaliausių erdvių Vilniuje – sovietmečiu daržovių sandėliu paversta Švč.Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, kur lankytojų laukė šiuolaikinio šokio spektakliai, parodos, paskaitos, koncertai ir filmai. Seserų Daunyčių ansamblis „Regnum musicale“ su pianistu Roku Zubovu čia atliko specialiai Kultūros nakčiai parengtą muzikinę refleksiją „Čiurlionis. Para“.
Festivalio metu duris lankytojams atvėrė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kvietęs iš arti susipažinti su teismo veikla bei pasigaminti Vokietijos okupacijos laikų pasą, Muitinės muziejus įtraukia lankytojus į muitininko darbus ir pristatė muitinės tarnybinius šunis, Vytauto Kasiulio dailės muziejus kvietė į paryžietišką naktį.
