Liepos 16-ąją, Nobelio premijos laureato pirmojo atvykimo į savąjį vasarnamį Nidoje dieną, šiemet prasidėjęs jubiliejinis tarptautinis Th.Manno festivalis nagrinėja žmogaus orumą ir yra trečiasis iš penkių festivalių ciklo „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. Nuo šeštadienio Nidą užvaldę dvidešimtojo festivalio renginiai šiemet sulaukė kaip niekad gausaus lankytojų antplūdžio.
Per kelias festivalio dienas buvo atidarytos trys parodos, kas vakarą lankytojus džiugino daugiabriauniai kamerinės muzikos koncertai, kuriuos atliko tiek festivalio senbuviai, tiek jo debiutantai, įvyko susitikimai su intelektualais, parodyti keli kino filmai, o Virginijos ir Kazimiero Mizgirių galerijoje Nidoje vakar atidaryta Nerijaus Ermino instaliacijų paroda „Aš būsiu pasirengęs, kai tu ateisi“, kurios autorius dalijosi per konceptualųjį meną perteiktomis apmąstymų apie žmogaus laikinumą ir amžinybę refleksijomis. Tarptautiniam Th.Manno festivaliui artėjant į pabaigą, organizatoriai primena renginius, kurie laukia lankytojų penktadienį ir šeštadienį.
Susitikimas su žinomu Lenkijos publicistu
Penktadienį festivalyje besilankantieji buvo kviečiami į dar vieną žodžio programos susitikimą Th.Manno memorialinio muziejaus terasoje. Liepos 22-osios pavakario svečias – su pogrindine spauda socialistinėje Lenkijoje bendradarbiavęs, vėliau vieno svarbiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ žurnalistu tapęs publicistas Pawełas Smoleńskis. Savo tyrimais P.Smoleńskis Lenkijoje yra atskleidęs daug rezonansinių, politinę potekstę turėjusių bylų. Jo autorystei priklauso kelios knygos politinės kultūros ir politinės moralės klausimais. Šių metų pradžioje Lenkijoje išleista naujausia autoriaus knyga „Žalieji migdolai, arba kam pasauliui reikalingi kurdai“ (Zielone migdały, czyli po co światu Kurdowie), kurioje sudėta informacija, surinkta jo pastarojo dešimtmečio kelionių į pietinį Kurdistaną ir Iraką metu.
Paskutinis šių metų festivalio žodžio programos susitikimas perkels lankytojus į žmogaus orumo gynimo aktualijas Artimuosiuose Rytuose, keturių valstybių pasienyje išsidėsčiusiame Kurdistano regione. P.Smoleńskis kalbės apie šiame regione nesibaigiančių karinių konfliktų įtaką kurdų pabėgėliams ir orumui, kurį norima apginti. Pokalbį su juo moderuos ilgamečio Th.Manno kultūros centro partnerio Lenkijoje – Olštyno draugijos „Borussia“ – programų direktorė Kornelia Kurowska.
Lietuvių režisieriaus naujausias filmas kino naktų seanse
Th.Manno festivalio naktinių kino seansų žiūrovai šią savaitę jau turėjo galimybę išvysti keturis Goethe's instituto Vilniuje pristatomus filmus, įvairiais pjūviais aktualizuojančius pagrindinę festivalio temą – žmogaus orumą. Per paskutinį kino seansą festivalio lankytojai iš nuolatinių neramumų regiono Artimuosiuose Rytuose bus simboliškai perkelti į kitą vos prieš kelerius metus įsiplieskusią konfliktinę zoną – rytų Ukrainą.
Prestižiniuose Britanijos universitetuose studijavęs lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius, kurio ankstesnė dokumentinė juosta „Barzakh“ (2011) buvo skirta Čečėnijoje dingstančių žmonių klausimui aktualizuoti, tęsia geopolitinių pokyčių postsovietinėje erdvėje temą praėjusiais metais nufilmuotame dokumentiniame filme „Mariupolis“. Šis metų pradžioje 66-ojoje „Berlinale“ pirmą kartą pristatytas filmas per uostamiestyje prie Azovo jūros gyvenančių žmonių likimus parodys pastangas išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą, sykiu ir žmogiškąjį orumą, konflikto tarp prorusiškų sukilėlių ir Ukrainos vyriausybės ginkluotųjų pajėgų metu.
Baigiamieji Vienos klasikų akordai vakaro koncertuose
Svarstydami apie šių metų festivalio muzikos programą, jos sudarytojai su žmogiškojo orumo sąvoka, kurioje telpa asmenybės laikysena, sąžinė, atsakomybė, pirmiausia siejo Johanno Sebastiano Bacho ir Vienos klasikų, o ypač Ludwigo van Beethoveno palikimą. Įvairūs šių kompozitorių kūriniai, greta daugelio kitų, jau ne sykį džiugino šiųmetinio festivalio lankytojus. Jie vainikuos ir du paskutiniuosius koncertus.
Po ekspresyvių trečiadienio koncerto akordų, kuriame didingąjį George’o Enescu Styginių oktetą atliko specialiai šiam pasirodymui susijungusios Kauno styginių kvarteto ir Čiurlionio kvarteto pajėgos, bei įsimintino Juliano Bachmanno ir Grytos Tatorytės debiuto Nidos festivalyje su XX a. pradžios kompozitorių kūryba paskutiniuose festivalio koncertuose lankytojai išgirs klasikinės epochos muziką per se. Penktadienio vakarui fortepijoninis trio „Kaskados“ ir Gediminas Dačinskas (altas) parengė Josepho Haydno, Wolfgango Amadeaus Mozarto ir L.van Beethoveno kūrinių styginiams ir fortepijonui. Baigiamajame šeštadienio koncerte Čiurlionio kvartetas atliks L.van Beethoveno trečiąjį Razumovskio styginių kvartetą Nr. 9, op. 59/3.
Parodoje – globalių veiksnių ir lokalinės erdvės sandūra Nidoje
Vienu baigiamųjų šių metų Th.Manno festivalio programos akcentų taip pat taps liepos 23 d. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje atveriama paroda „Hibridiniai peizažai“ (Hybrid(…)scapes). Šiame ilgamečio festivalio bičiulio kuruojamame renginyje savuosius darbus pristatys devyni vokiečių, austrų, estų, lietuvių, suomių, švedų ir brazilų šiuolaikiniai kūrėjai – visi kadaise rezidavę nuo 2010 m. savo veiklą skaičiuojančioje Nidos meno kolonijoje.
Kaip teigė Nidos meno kolonijos meno direktorius Vytautas Michelkevičius, „parodos tema – ne tik pati Nida, bet ir joje susiduriančios ir globaliu mastu veikiančios idėjos, tokios kaip visuotinis atšilimas, kylantis jūros lygis ir skęstančios salos, geopolitinės įtampos bei visa aplink greitinančios ir mus valdančios technokratinės sistemos“. Rengiant šią parodą, stengtasi permąstyti įvietintą ir lokalų meną vengiant stereotipų apie Nidą ir Neringą ir taip sukurti iš dalies susietus su vieta, bet tuo pat metu – globalius peizažus atliepiančius kūrinius.
Atidarymo vakarą bus rodomas Distruktur (Brazilija/Vokietija) 16 mm filmas „Keliautojo širdyje“ (20 min.), po kurio dalyvių laukia pusvalandžio trukmės Normano Orro (Music for your plants, Estija) muzikinis performansas. Parodą bus galima apžiūrėti iki rugpjūčio 28 d.
Temine prasme ją pratęs liepos 23–25 d. Nidos meno kolonijoje vyksiantis šeštasis „Interformato“ simpoziumas, pavadintas „Apie hibridines prigimtis“ (Hybrid Natures) ir šiemet aptarsiantis hibridiškumą įvairiose jo raiškos formose nuo architektūros iki geologijos. Simpoziumas suburs daugiau kaip 25 menininkus, mokslininkus, kuratorius, rašytojus ir architektus apmąstyti bei patirti hibridinius būvius, prigimtis ir peizažus Nidoje.
