Ką dabar galima pamatyti apsilankius Rotušėje? Ar čia ir kituose muziejaus padaliniuose eksponatai stūkso tik stiklinėse vitrinose? O gal juose su eksponatais ir Kauno istorija galima susipažinti naudojantis moderniomis technologijomis, kaip pavyzdžiui, Kernavės archeologijos muziejuje?
Praėjusių metų gruodį Kauno miesto muziejus persikėlė į naujas patalpas – įsikūrė Kauno rotušėje. Šiemet šiam muziejui sukanka 111 metų.
Muziejininkai įsitikinę, kad laikai, kai eksponatų liesti buvo negalima, praėjo. Dabar lankytojai jais gali groti, rengtis, žaisti. Nemažai naujovių, susijusių su šiuolaikinėmis technologijomis, kaip tik kuriama, ir kauniečiai jas išbandyti galės jau šiais metais.
Kitame kauniečių pamėgtame Vytauto Didžiojo karo muziejuje technologijų proveržio nėra. Aukštos kokybės technika brangi, o pigios diegti muziejininkai nenori.
Lankytojai gali balsuoti
Pagrindinis Kauno miesto muziejaus padalinys pamažu kuriasi pačioje miesto širdyje. Savaitgaliais Rotušėje tebevyksta santuokų ceremonijos. O kauniečiai ir miesto svečiai užsukti gali ir kitomis dienomis.
Įėjusius į fojė lankytojus pasitinka paroda, skirta Lietuvos valstybingumo šimtmečiui paminėti. Pristatoma 10 stiklo virtinų. Jose – po tris eksponatus, kurie atspindi kiekvieną dešimtmetį nuo 1918 iki 1927 metų.
„Nors pačiupinėti daiktų negalima, tačiau kas du mėnesius jie keisis, ir lankytojai galės rinkti jiems labiausiai patikusius vertingus eksponatus. Toks savotiškas žaidimas žmonėms patinka“, – sakė muziejaus edukatorė Erestida Gelčienė.
Greta įrengtas ir ekranas. Jame pristatomas fotografijų albumas „Kaunas“, išleistas 1927 metais, ir trimis kalbomis galima paklausyti dvasininko Juozo Tumo-Vaižganto kalbos.
Intriguoja stalčių turinys
Antrame Rotušės aukšte veikia pagrindiniai muziejaus ekspozicijų kambariai. Viename jų pristatomos Kauno miesto muziejaus ištakos. Kaune gyvenęs Jevgenijus Goliškinas domėjosi Lietuvos ir Kauno istorija. 1877 metais iš Rusijos valdžios jis gavo leidimą steigti muziejų.
Jame buvo rodomi Kaune vykusių kasinėjimų metu atrasti daiktai bei paleontologiniai radiniai, kurie buvo aptikti ne tik Kaune. Dalis šių eksponatų taip pat įkurdinta stiklo vitrinose.
Smalsumą kelia kita specialiai sukurta spinta su daugybe stalčių. Atidarius vieną jų, galima pamatyti arklio ir mamuto dantų. Tai taip pat pirmieji Kauno miesto muziejaus eksponatai.
„Kitame stalčiuje pateikta medžiaga apie tai, kaip tarpukariu kauniečiai bandė sužinoti, ar po Rotuše ir jos aikšte buvo slaptų tunelių“, – rodė E.Gelčienė.
Toje pat salėje esančiame liečiamame ekrane galima pamatyti įdomias 1885–1895 metais darytas Kauno fotografijas.
Į balkoną įleidžia visus
Kitose patalpose pristatomi Kauno miesto savivaldybės atstovams svečių iš užsienio dovanotos dovanos.
Labai tiksliai atkurtas buvęs burmistro Petro Vileišio kabinetas. Nuo lankytojų neslepiamas ir čia nuo seno, manoma, XVII amžiuje įrengtas tualetas.
Greta – tarpukario stiliumi įrengtas ir dabartiniams merams skirtas kabinetas.
Lankytojai nuvedami ir į pagrindinę Rotušės salę, kur vyksta tuoktuvių ceremonijos. Iš čia galima patekti į balkoną, į kurį anksčiau patekdavo tik išskirtiniai asmenys.
Gali pasijusti kaliniu
Atrakcija lankantis muziejuje tampa kelionė į Rotušės rūsius, kur viduramžiais buvo kalinami nusikaltėliai. Keliauti į juos reikia labai siaurais stačiais laiptai.
„Rūsiuose galėjo tilpti iki 800 nusikaltėlių. Taip pat čia buvo ir karceris, kuriame buvo kalinami smurtautojai“, – istoriją priminė edukatorė.
Pakeliui link karcerio galima pamatyti ant sienų jau nupieštus vaizdus, kokie vieši kankinimai būdavo atliekami pačioje Rotušės aikštėje. Šie vaizdai žiaurumu tikrai nustebins.
Pačiame karceryje laukia dar viena pramoga. Ant grindų prie sienos įtaisytas ilgas sunkus metalinis vamzdis. Prie jo – keli antrankiai. Lankytojai noriai mėgina išbandyti, kaip jausdavosi čia kalinti kauniečiai.
Antrame Rotušės aukšte buvo teismo salė. Iš rūsio surakinti kaliniai kitais siaurais laiptais vorele būdavo vedami iš rūsio aukštyn.
„Rotušėje yra daug užmūrytų laiptų. Ateityje ketiname juos atverti, išnaudoti muziejaus veiklai“, – sakė E.Gelčienė.
Vyksta parengiamieji darbai
Kol kas į rūsius įleidžiamos tik ekskursijos, nes čia vyksta ekspozicijų įrengimo darbai.
Rudenį čia duris atvers pašto tarnautojo kabinetas. Jau dabar jame susidaro įspūdis, kad patenki ne į rūsį, o į greta Rotušės buvusio Ryšių muziejaus patalpas. Langai apipavidalinti taip, kad pro juos matai būtent iš senojo pašto pastato atsiveriančius vaizdus.
Čia bus eksponuojami kai kurie eksponatai, perimti iš Ryšių muziejaus.
Rotušėje neseniai šeimininkaujantys muziejininkai turi planų, kaip ekspozicijas papildyti ir padaryti jas dar įdomesnes.
Modernėja Kauno pilis
Kitame Kauno miesto muziejaus padalinyje, esančiame Kauno pilyje, lankytojai jau kurį laiką gali rasti ir netradicinių pramogų.
Lankytojus pasitinka riteris, pasveikinantis turistus. Vaikštant po pilį leidžiama pačiupinėti ir sudėti dėliones iš senovinių koklių. Kitoje salėje – apsirengti viduramžių drabužiais ir nusifotografuoti.
„Naujausias interaktyvus eksponatas atsirado pavasarį. Tai kitas viduramžių riteris. Jis reaguoja į judesius. Pakėlus vieną ranką, jis prabunda ir ima judėti. Nuo kito lankytojo judesio ima rinktis ginkluotę ar varinėti krepšinio kamuolį“, – pasakojo Kauno pilies ekspozicijų vadovas Paulius Stanišauskas.
Jau kuriama ir kita naujovė – interaktyvi rekonstrukcinė 3D vizualizacija, pasakosianti Kauno pilies istoriją, apie pirmosios pilies apgultį, ginkluotę, įtvirtinimus.
Jos turinys bus prieinamas per interneto naršykles kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose, infoterminale pačioje Kauno pilyje.
Rengti projektų netingi
Kauno miesto muziejaus viešųjų ryšių vadybininkė Giedrė Jankauskienė sakė, kad rudenį permainas išvys ir dar vieno – Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriaus lankytojai. Ten šiuo metu atnaujinamos ekspozicijos.
„Lankytojai galės groti įprastais ir neįprastais egzotiškais instrumentais. Bus įrengti skambantys laiptai.
Ekspozicijos taps interaktyvios, bus galima naudotis informaciniais terminalais“, – sakė G.Jankauskienė.
Mažiau naujovių laukia J.Grušo memorialiniame muziejuje bei Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriuje. Tačiau visuose muziejaus padaliniuose vykstančių edukacinių užsiėmimų metu pramogų taip pat nestigs.
G.Jankauskienė įsitikinusi, kad laikai, kai muziejuose nieko nebuvo galima liesti, praėjo.
„Lankytojai viską nori liesti, matuotis, groti instrumentais, naudotis moderniomis technologijomis, informaciniais terminalais. Už savo lėšas to įdiegti negalėtume. Tačiau rengiame projektus ir laimime lėšų, kurias skiria Kultūros taryba“, – sakė G.Jankauskienė.
Naujovėmis nekvepia
Vytauto Didžiojo karo muziejus yra tarsi vienas Kauno simbolių. Tačiau moderniausių technologijų ten beveik nerasi. Muziejaus darbuotojas Mindaugas Tamošiūnas sakė, kad modernių priemonių proveržio muziejaus ekspozicijų salėse nėra.
„Savaitgaliais pastatome kompiuterį. Naudodamiesi juo žmonės interaktyviai gali pažiūrėti su karyba ir muziejaus istorija susijusias fotografijas. Dar yra keletas paprastų ekranų. Vaizdo ir garso aparatūrą naudojame tik edukacinių užsėmimų metu“, – sakė muziejininkas.
Muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas sakė, kad lankytojai noriai liečia kai kuriuos eksponatus – šarvus, ginklus. Tokios galimybės suteikiamos. Tačiau labai modernių technologijų įsigyti per brangu, o prastos kokybės – neverta.
„Man pačiam technologijos įdomios. Tačiau, manau, kad jos nepakeis žmogaus. Muziejininkai geriausiai gali pateikti žinias. Vien įlindus į kompiuterius galima paskęsti žinių gausybėje, ten pasiklys net didžiausi specialistai.
Žinoma, muziejus neturi būti tik sandėliu, kuriame nieko negalima liesti“, – įsitikinęs A.Pociūnas.
Specialistas mano, kad geriausiai būtų, jei muziejuje pavyktų suderinti žmogiškuosius išteklius ir technologijas.
Žino populiariausių muziejų penketuką
Ernesta Rainytė
Kauno turizmo informacijos
centro darbuotoja
„Į Kauną atvykę turistai iš užsienio pirmiausia domisi, kaip rasti Nacionalinį M.K.Čiurlionio dailės muziejų.
Antroje vietoje – Kauno pilis. Į lankytojus dominančių muziejų penketuką patenka ir Ch.Sugiharos namai, Pažaislio vienuolyno ansamblis, IX forto muziejus.
Kai kurie domisi ir Velnių muziejumi, Lietuvos zoologijos sodu ir Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejumi.
Lietuviai dažnai klausinėja apie Lietuvių tautinės muzikos istorijos ekspoziciją, kuri priklauso Kauno miesto muziejui.
Taip pat domisi Velnių muziejumi ir Zoologijos sodu.“
