Plačiau pasidomėjus Kauno muziejais galima pamatyti, kad mieste veikia ne tik visiems puikiai žinomi Vytauto Didžiojo karo, Maironio literatūros, Velnių muziejai, M.K.Čiurlionio ir M.Žilinsko dailės galerijos.
Kaune rasite daugybę įvairių vietų, kur galima susipažinti su miesto ir visos Lietuvos aviacijos, švietimo, muzikos instrumentų, net ortopedijos istorija. Čia taip pat yra išskirtinis klounų muziejus ir bunkeris-slėptuvė, skirta apsisaugoti nuo atominio karo.
Vieni šių muziejų mažai žinomi ir retai lankomi dėl informacijos stygiaus. Kitų darbuotojai skundžiasi, kad žmonės jais nesidomi, nes mano, jog jų veikla yra labai siaura ir skirta tik tam tikram žmonių ratui.
Viliodami lankytojus išskirtinių muziejų darbuotojai yra parengę daugybę įvairių edukacinių programų ir užsiėmimų, kurie apsilankius juose leidžia pakeisti nuomonę.
Istorija – šiuolaikiškai
Aplankyti vieną seniausių Kauno muziejų, 1922 metais įkurtą Lietuvos švietimo istorijos muziejų, tikrai verta kiekvienam.
Vytauto prospekte per tris aukštus įsikūrusio objekto steigimo iniciatoriumi ir ilgamečiu vadovu buvo žymus pedagogas, vadovėlių autorius, visuomenės veikėjas Vincas Ruzgas. Tarpukariu muziejus tapo ne tik pedagogų kvalifikacijos kėlimo, jaunuomenės ugdymo, bet ir vienu iš to meto Kauno kultūrinio gyvenimo centrų.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog šiame muziejuje sukaupti vien nuobodulį keliantys seni dokumentai ar nuotraukos, tačiau jau įžengę į šią vietą išvysite, kad muziejus neįstrigęs praeityje.
Kultūros ministerijai priklausančio muziejaus saugyklose sukaupta daugiau kaip 50 tūkst. eksponatų, atspindinčių ilgaamžę Lietuvos švietimo istoriją. Didžioji dalis jų pristatomi pasitelkiant itin šiuolaikiškas priemones ir informacines technologijas.
Tampa knygnešiais, žandarais
Muziejuje parengta ne viena edukacinė programa, pirmiausia sudominanti įvairaus amžiaus vaikus. Muziejuje jie daugiausia lankosi klasėmis atvedami mokytojų. Pavienių lankytojų muziejuje nedaug.
Teatralizuotos apžvalginės ekskursijos po muziejų metu mokiniai sužino apie seniausią Lietuvos mokyklą, apžiūri skirtingų laikotarpių mokymo priemones, pasitikrina akis stereoskopu, skaito XIX a. tekstus, parašytus vadinamąja „graždanka“, išmėgina senąjį mokyklinį suolą, išgirsta istorijų apie bausmes, taikytas nepaklusniems mokiniams. Viena jų – klūpojimas ant žirnių.
„Turime maišelį, pripildytą žirnių. Kiekvienas norintis gali išmėginti šią „bausmę“, – kalbėjo muziejaus Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Justina Jakštaitė.
Vienos įdomiausių 4–9 klasių moksleiviams parengtų programų vadinasi „Viena diena tarpukario mokykloje“ ir „Daraktorinė (slaptoji) XIX a. mokykla“.
J.Jakštaitė pasakojo, jog pirmosios metu vaikai sėda į tarpukario laikų mokyklos suolus, susipažįsta su Lietuvos didžiavyrių kovomis, mokosi patriotinių eilių ir dainų.
Antroji programa – žaidimas–inscenizacija. Vaikai patys tampa žandarais ir knygnešiais, patiria slaptojo mokymo ir nelegalios literatūros gabenimo nuotykius, mokosi skaityti iš „Elementoriaus“, išmėgina senąsias rašymo priemones, kurios buvo naudojamos daraktorinėje mokykloje.
Muziejuje taip pat galima sužinoti, kaip žaidė mūsų senoliai, kai dar nebuvo televizorių ir kompiuterių. Vaikai pasineria į tautosakos ir garsų pasaulį, senaisiais lietuvių muzikos instrumentais imituoja gamtos garsus, dalyvauja mįslių apie gamtą ir gyvūnus viktorinoje, mokosi dailyraščio.
Būtina tartis iš anksto
Net ir daugelis kauniečių mažai žino apie Žemuosiuose Šančiuose esantį Klounų muziejų, kuriame sukaupta per 2 tūkst. eksponatų. Jis įsikūręs bene seniausias cirko tradicijas Lietuvoje puoselėjančio Baltijos cirko patalpose Drobės gatvėje.
Ši viešoji įstaiga praėjusiais metais 50 proc. savo turto dalies perleido valstybei – jos dalininke tapo Kultūros ministerija.
Cirkas išsidėstęs per kelis senos statybos pastatus. Viename jų yra kamerinio cirko erdvė, kurioje šaltuoju sezonu vyksta pasirodymai, mat vasarą cirkas keliauja po Lietuvą su kilnojama palapine. Greta esančiame pastate įkurtas Klounų muziejus. Jį visi besidomintys cirku ir klounais gali lankyti nuo 2013 metų.
Ekskursijas po cirko patalpas ir Klounų muziejų vedanti šio cirko atstovė Ieva Variakojytė–Reynhstrom, kurios tėvas yra Baltijos cirko direktorius bei garsus cirko artistas Petras Variakojis, tikino, jog norinčių aplankyti smalsuolių netrūksta. Tačiau patekti į šią vietą galima tik iš anksto susitarus.
Mat cirko patalpose vyksta repeticijos, pasirodymai, todėl laiką tenka derinti.
Vaikai žongliruoja ir dresuoja
Atstovės teigimu, pageidaujama, kad objektą lankytų ne pavieniai žmonės, o grupės, kuriose būtų ne mažiau nei 12–15 dalyvių.
Muziejus domina vaikų darželių, mokyklų atstovus, suaugusiųjų kolektyvus, šeimas. Klounų muziejus pritraukia svečių ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų šalies miestų. Yra buvę smalsuolių iš aplinkinių valstybių. Daugiausia vienu metu į muziejų buvo sugužėję per 40 žmonių.
„Per savaitę surengiu po 2–3 ekskursijas. Didžiausią įspūdį lankytojams palieka piešti, megzti, drožti iš medžio, siūti iš skiaučių, porcelianiniai, keraminiai, sidabriniai, stikliniai, plastikiniai eksponatai“, – pasakojo I.Variakojytė–Reynhstrom.
Apsilankiusieji turi galimybę įsitikinti, jog nuo kelių centimetrų iki daugiau nei metro dydžio klounai ne visada būna tik linksmi ir žaismingi. Jie moka liūdėti ir net verkti.
Muziejaus ekspozicijoje puikuojasi ir pirmasis Lietuvos cirko plakato eskizas, pieštas ranka ir menantis praėjusiojo amžiaus 5-ąjį dešimtmetį.
Lankytojų akį traukia ir seni klounų pasirodymuose naudoti daiktai – bokso pirštinės, raketės, savadarbės kuokelės, pagražintos saldainių popierėliais, skėčiai, akiniai su klouno nosimi, medinis lagaminas.
„Po muziejų klegantys mažieji lankytojai ne tik domisi klounų kolekcija. Dažnai jie patys nori pasimatuoti klouno nosį, pamėginti žongliruoti, tapti akrobatais ir net gyvūnėlių dresuotojais. Vaikams rengiame edukacines programas, kurių metu jie stebi jaunųjų cirko artistų pasirodymus, o vėliau pabando jais tapti patys“, – kalbėjo cirko atstovė.
Virtuvėje – moderni klasė
Vienas iš mažiau plačiajai visuomenei žinomų – prie Kauno miesto muziejaus prijungtas M. ir K.Petrauskų muzikos istorijos muziejus. Jis įdomus vien jau tuo, jog veikia 1924 metais Žaliakalnyje statytame name.
Būtent šioje vietoje gyveno tarpukariu muzikos pasaulyje puikiai žinomi kauniečiai broliai Mikas ir Kipras Petrauskai.
Kasdien nuo 10 iki 18 valandos laukiami muziejaus lankytojai vaikšto po operos solisto K.Petrausko memorialinį butą, kuris smalsuoliams duris atvėrė po renovacijos 2009 metų spalį.
Bute iš viso 8 kambariai. Šiuo metu lankytojai gali apžiūrėti 3 memorialinius kambarius: solisto K.Petrausko darbo kabinetą, svetainę, jo žmonos kambarį ir 2 ekspozicijoms skirtus kambarius.
„Esame prigalvoję daugybę užsiėmimų įvairaus amžiaus lankytojams. Tačiau jų sulaukiame nepakankamai. Dažnas mano, kad pas mus nuobodoka, tačiau atėjęs pakeičia nuomonę“, – pasakojo M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus vedėja Natalija Kaminskaitė–Kurlavičienė.
Muziejus žengia koja kojon su šiandiena. Įdomu tai, jog buvusioje solisto virtuvėje įkurta edukacinė klasė. Čia kompiuteriniame terminale lankytojai gali susipažinti su visa memorialinio buto ekspozicijų medžiaga.
Išbando muzikos instrumentus
Nors didžioji dalis muziejaus eksponatų skirti Petrauskams atminti, lankytojų laukia ne tik daiktai, kuriuos naudojo muzikantai. Čia nuolat vyksta įvairių menininkų kūrybos parodos, o muzikiniai renginiai suburia nemažai Kauno senjorų.
N.Kaminskaitė–Kurlavičienė pasidžiaugė, jog šią vietą vis dažniau atranda ir gerokai jaunesni žmonės, net vaikai.
„Viena iš muziejaus įdomybių ta, kad jame galima susipažinti su simfoninio orkestro muzikos instrumentais: smuikais, violončelėmis, trimitais, fleitomis, kontrabosais. Yra net koncertams skirti varpai. Lankytojai turi galimybę išmėginti daugelį šių instrumentų“, – kalbėjo vedėja.
Pažintis su muzikos instrumentais muziejuje tampa net kauniečių gimtadienių dalimi. Neseniai tokia proga buvo susirinkę 15-ąjį gimtadienį šventusio moksleivio bendraamžiai.
Vaikams muziejuje parengta edukacinė programa, pavadinta „Cipruko istorijos“. Jos metu mažieji sužino, kokius pokštus vaikystėje krėtė garsus muzikas K.Petrauskas.
„Kai ponų nėra namuose“. Taip pavadinta ekskursija muziejų lankančioms grupėms. Jų metu po muziejų lankytojus vedžioja ir paslaptis pasakoja į šių namų ekonomės vaidmenį įsijaučianti muziejaus darbuotoja.
Lanksto iš saldainių popierėlių
Bent kartą gyvenime kauniečiai ir miesto svečiai turėtų apsilankyti ir Juozo Gruodžio memorialiniame muziejuje, kuris paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Muziejus įsikūręs 1932 statytame name, kurį projektavo žymus architektas Feliksas Vizbaras. Vienas iš lankytojams skirtų tarpukario medinukų stovi atokiau nuo miesto centro, kalvos papėdėje, Salako gatvėje. Šiame name kompozitorius gyveno nuo 1932 iki 1948 metų.
J.Gruodžio namas žavi ne tik originalumu, bet ir jame verdančia veikla. Čia įrengta kompozitoriaus gyvenimo bei kūrybos ekspozicija, vyksta poezijos renginiai, o buvusiame kompozitoriaus kabinete skamba muzika.
Aplinkoje, kur gyveno garsus kaunietis ir kadaise rinkdavosi Kauno aukštuomenė, vyksta edukacinės programos. Jų metu lankytojai ne tik sužino daugybę įdomių faktų iš kompozitoriaus bei jo žmonos gyvenimo, bet ir patys gali atlikti įvairias užduotis.
„Kompozitoriaus žmona Stanislava Brigita Gruodienė, kurią visi vadino Stase, buvo akušerė, tačiau laisvalaikiu labai mėgo lankstyti įvairiausias gyvūnų ir žmonių, ypač šokėjų figūrėles iš saldainių popieriukų. Lankytojai gali susipažinti su namų šeimininkės kūryba ir pamėginti figūrėles išlankstyti patys“, – pasakojo N.Kaminskaitė–Kurlavičienė.
Sename sode ieško lobio
Dar vienas muziejaus lankytojams organizuojamas užsiėmimas – J.Gruodžio rašytų saviįtaigos kortelių skaitymas. Kompozitorius mėgo rašyti gyventi įkvepiančias frazes, kurios jam padėdavo kilus sunkumams.
J.Gruodžio ir jo žmonos Stasės namus supo paties kompozitoriaus suprojektuotas sodas.
Muziejaus fonduose išlikęs originalus, pieštuku nubraižytas planas, kuriame kompozitorius sužymėjęs medžius, skirtingas jų veisles. Iki šių dienų išlikusios jo sodintos obelys ir vis dar veda vaisius. Sode šlama ir J.Gruodžiui dovanotas beržas, kiti medžiai.
„Parengėme nuotaikingą programą, kurios metu muziejaus lankytojai ieško kompozitoriaus sode paslėpto lobio. Ši pramoga patinka ir suaugusiems, ir vaikams“, – tikino N.Kaminskaitė–Kurlavičienė.
Atspindi įvairią veiklą ir profesijas
Kaune įkurta ir daugiau įvairią veiklą ir laikotarpius nušviečiančių išskirtinių muziejų.
Veiverių gatvėje veikia Lietuvos aviacijos muziejus, S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje – Istorinės, karinės technikos muziejus, L.Zamenhofo gatvėje lankytojų laukia Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus.
S.Nėries gatvėje įkurtas poetės Salomėjos Nėries muziejus. Raudondvario plente įkurti net du unikalūs lankomi objektai: atominis bunkeris, įkurtas 6 metrai po žeme – sovietmečio civilinės saugos slėptuvėje.
Bendrovės „Pirmas žingsnis“ salėje veikia Ortopedijos amato muziejus.
