„Platonių puotoje“ – feminisčių sąmokslas prieš vyriškąją meilės sampratą

Spalio pabaigoje aštuonios skirtingų meno sričių kūrėjos iš Prancūzijos Kaune ir Vilniuje parodys provokuojantį performansą „Platonių puota“, kuriame viena iš septynių originalių Platono „Puotos“ kalbų yra perrašyta feministiniu rakursu. Projektas turėtų sudominti filosofus, frankofilus, lyčių studijų tyrėjus.

„Platonių puotos“ scena.<br>E.Merour nuotr.
„Platonių puotos“ scena.<br>E.Merour nuotr.
„Platonių puotos“scena.<br>Organizatorių nuotr.
„Platonių puotos“scena.<br>Organizatorių nuotr.
„Platonių puotos“ scena.<br>Organizatorių nuotr.
„Platonių puotos“ scena.<br>Organizatorių nuotr.
„Platonių puotos“ scena.<br>Organizatorių nuotr.
„Platonių puotos“ scena.<br>Organizatorių nuotr.
„Platonių puotos“ scena.<br>Organizatorių nuotr.
„Platonių puotos“ scena.<br>Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Platonių puotos“.<br>Organizatorių nuotr.
Kadras iš „Platonių puotos“.<br>Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Oct 17, 2016, 8:21 PM, atnaujinta May 10, 2017, 5:27 PM

„Platonių puotoje“ pagrindinis patiekalas yra filosofės Faidros galva (mecosopranas Marianne Seleskovitch). Patarnaujančios platonės, kaip septyni į Platono Puotą pakviesti svečiai, apsisiautusios milžiniška tunika-staltiese, atlieka keistus ritualus. Tarsi nepaklusnios klausytojos, bet kartu ir Faidros suokalbininkės, jos tai džiaugsmingai, tai su panieka rezga sąmokslą prieš vyriškąją meilės koncepciją.

Daugelis performansus kuriančių feminisčių scenoje eksponuoja savo kūnus, taip leisdamos juos iš naujo užvaldyti. Priešingai joms, Platonių Faidra lyg senovės žynė imituoja patriarchalinius stereotipus, juos užkeikdama ir taip atimdama visą jų galią. Balta staltiesė, simbolizuojanti politinius ryšius, ir ant stalo sukrautas skurdus maistas apibendrina Platono originaliąją patriarchalinę puotą, kenksmingą virškinimui.

Dramą, burleską ir poeziją susiejanti „Platonių puota“ primena gyvuosius ir garsinius paveikslus. Jų kūrėjos – įvairiapusės asmenybės. Nicole Miquel – fotografė, kurios meno temos siejasi su atmintimi, žyme, antspaudu. Nicole dėka gimė daugelis feministinių meno projektų Prancūzijoje.

Kristina Mitalaitė – vėlyvosios antikos ir ankstyvųjų viduramžių filosofijos ir teologijos istorikė bei atvaizdo sampratos specialistė. Nuo 2009 metų ji dalyvauja performansuose bei jų koncepcijų kūrime.

Narine Karslyan – Rytų krikščionių religijų istorikė bei apokrifinių šaltinių, parašytų pirmaisiais krikščionybės amžiais, specialistė. Ji tyrinėja ritualą kaip pirmąją performanso formą, nuo 2009-ųjų dalyvauja feministinėje veikloje ir įvairiuose performansuose.

M.Seleskovitch – mecosopranas, kurio repertuaras apima klasikinę ir avangardinę muziką. Maud Thomazeau – dainininkė (sopranas), stilistė modeliuotoja, keistų ir neįprastų objektų kūrėja, performansų dalyvė.

Aude Arago – šiuolaikinio šokio kūrėja, apdovanota Nicos nacionalinės konservatorijos pirmuoju prizu. Ji yra įvaldžiusi cirko techniką, flamenko, „kathakali“ bei „bharata natyam“ šokių stilius. Valérie Thomas – įvairialypė menininkė, laviruojanti tarp teatro, performanso ir hepeningų. Marion Abeille – tarpdisciplininė menininkė, kurianti originalias scenografijas Paryžiaus teatrų spektakliams ir parodoms.

Performansas vyks prancūzų kalba su lietuviškais titrais.

„Platonių puota“ („Le(a) Banquet(te) des Platonnes“) bus rodoma spalio 21 d. 19 val. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teatro salėje, S. Daukanto g. 27 ir spalio 23 d. 18 val. Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“, Maironio g. 3.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.