Aktyvios Kauno bendruomenės artėjant Kalėdoms niekieno neraginamos susibūrimo vietose puošė kaimynų ar namus administruojančių įmonių padovanotas egles.
Tačiau Kalėdų simboliu gali virsti nebūtinai žaliaskarė. Švytinčiomis girliandomis nušvitusi sena tuopa taip pat vilios ir džiugins.
Bendruomenių nariai šiemet savo rankomis kūrė ir papuošimus žaliaskarėms bei gavo prasmingų dovanų.
Pats sodino, pats kirto
Viena aktyviausių Kaune Aleksoto bendruomenė jau 16 metų žiemomis buriasi prie netoli seniūnijos pastatomos eglės. Ją kasmet savo kaimynams dovanoja vis kitas Aleksoto gyventojas.
Šiais metais įspūdingo dydžio sidabrinę eglę bendruomenei padovanojo aleksotiškis Benediktas Masiulis.
Vyras pasakojo, kad prieš 35 metus pirko nė metro aukščio nesiekusią eglę. Pats pasodino ją savo namo kieme.
„Eglė atrodė silpna. Maniau, kad neprigis. Tačiau einant metams ji vis labiau augo, plėtėsi, gražėjo. Šį rudenį jau siekė 17 metrų aukščio. Jos „sijonas“ tapo toks platus, kad apsisukti kieme pasidarė sudėtinga“, – pasakojo vyras.
B.Masiulis nusprendė eglę padovanoti bendruomenei ir pats savo rankomis gražuolę nukirto. Vyras prisipažino, kad kirsti paties užaugintą medį jam buvo gaila. Tačiau žinojo, kad ji per šventes džiugins visą bendruomenę, tad ryžosi tai padaryti.
Atkartojo gaidžio margumą
Aleksotiškiai laikosi ir kitos tradicijos. Kasmet gyventojų padovanotai eglei papuošimus kuria šiame gyvenamajame rajone gyvenanti dizainerė Aurelija Kudirkienė. Jai padeda ne viena kaimynė.
Šiais metais su kitomis moterimis kaunietė per dvi savaites sukūrė 7 didelius papuošimus. Panaudojo didelius lankus. Į juos įtaisė siūlais apvyniotus blizgius burbulus.
Viską apipynė blizgančiomis girliandomis.
„Naudojome ryškių spalvų medžiagas, nes artėjantys metai – Gaidžio. O šis paukštis – spalvingas“, – pasakojo dizainerė.
Kaimynai kvietė kaimynus
Kalėdų sutiktuves jau šventė Kauno centre, E.Ožeškienės gatvėje, gyvenantys kaimynai. Jie susibūrė į kiemą, kuris yra virtęs galerija po atviru dangumi.
Kiemą kaip išmanydami puošė aplinkinių namų gyventojai. Savo balkonus jie apkaišė eglių šakomis ir apipynė šviečiančiomis girliandomis.
Kieme pastatė kelių metrų aukščio eglę ir papuošė visų kaimynų atneštais žaislais.
Eglė buvo įkurdinta prie Kiemo galeriją įkūrusio menininko Vytenio Jako išdabintos namo sienos. Menininkas ant jos nutapė tarsi iš laiptinės išeinantį berniuką. Darbas pavadintas „Mažasis princas“.
Dovanų gavo eglę ir akmenų
V.Jakas pasakojo, kad pernai kaimynai savo jėgomis prieš Kalėdas taip pat jau puošė kiemą ir jame linksminosi.
„Šiais metais į šventę susirinko kur kas daugiau žmonių. Kaimynai pakvietė kaimynus. Eglę padovanojo namus administruojančios bendrovės atstovai. Jie įvertino tai, kad šventę sau ir kitiems kuria patys gyventojai“, – pasakojo menininkas.
Svečiai šiais metais į Kiemo galeriją atvežė ir prasmingų dovanų – senų akmenų, iš kurių galima nugrįsti grindinį.
„Iš akmenų kitais metais kieme planuojame atkurti seną grindinį priminsiantį fragmentą“, – sakė V.Jakas.
Papuošė apleistą tuopą
Žemuosiuose Šančiuose pastaruosius kelerius metus taip pat aktyviai veikia bendruomenė, kuri buriasi Kopūstų lauke. Ši anksčiau apleista vieta jau yra tapusi bendruomenės centru po atviru dangumi.
Šiemet Šančių gyventojai Kopūstų lauke pirmą kartą drauge linksminosi artėjant Kalėdoms.
Bendruomenės pirmininkė menininkė Vita Gelūnienė sumanė, kad vietoj tradicinės eglės galima papuošti lauke augantį medį. Tai – balzaminė tuopa, kuriai jau daugiau kaip 50 metų.
„Tai gražiausias, seniausias, bet ir labiausiai apleistas Kopūstų lauko medis. Nusprendėme, kad jis vertas meilės, dėmesio ir puošmenų“, – sakė V.Gelūnienė.
Medis ir jo prieigos buvo papuoštos šviečiančiomis girliandomis. Gyventojai atnešė ir greta jo ant žemės sustatė daugybę šviečiančių žvakių. Niekdarių kažkada padegto medžio kamieno ertmėje įkurdino pačių sukurtą prakartėlę.
Kopūstų lauke apsilankiusi kaunietė Edita Zinkevičiūtė džiaugėsi, kad kaimynai yra išradingi ir aktyvūs.
„Pasirodo, kalėdinį stebuklą galime susikurti kiekvienas savo rankomis. Švęsti tokioje aplinkoje įdomiau, nei tradiciniuose vakarėliuose, rengiamuose užeigose“, – pastebėjo moteris.
Žaliaskarių puošimo tradicijos – senos
Iš tarpukario spaudos galima spręsti, kad 1918 metais valstybėje Kalėdų šventėmis dar buvo rūpinamasi mažai. Labiau rūpėjo valstybės kūrimo klausimai. 1919 metų dienraštyje „Lietuva“ jau atsirado sveikinimas „Sveiki sulaukę Kalėdų švenčių“.
Tais metais Kaune pradėtos rengti „eglutės“. Renginiai daugiausia būdavo skirti vaikams. Jas rengė verslininkai ir labdaros organizacijos. Švenčių metu būdavo puošiamos ir žaliaskarės.
Tačiau Kalėdų eglių puošimo tradicija išgyveno ir sunkius laikus. 1928 metais laikraštyje „Lietuvos aidas“ pasirodė raginimai nekirsti eglių, tausoti miškus.
Buvo remiamasi Antano Baranausko idėja nenaikinti Lietuvos miškų. Ypač šia idėja buvo bandoma suagituoti jaunimą, kad šis ragintų tėvus nepirkti kirstų eglių prieš Kalėdas.
1935 metų spaudoje rašoma, kad tokia politika davė vaisių. Kauno turguose didesnės eglės būdavo pardavinėjamos po 50 centų. Tačiau kauniečiai verslininkai keikė spaudą, kad ši žlugdo jų verslą.
